Užbaigdami horizontalią sievos ašį, turime aptarti sumato, žymimo B-D (A, S, Z, U, K), teoriją filognozijos metodu. Pradėkime nuo junginio B-D, kuris yra sievos dalis, žyminti protą ir juslinį suvokimą. Tuo atveju, jeigu objektas, vadinamas sumatu, tik stebimas nenaudojant proto, funkcijos pozicijoje turime D, kuri rodo, kad sumatas matomas grynu, nemąstančiu suvokimu arba prie jo neklijuojamos jokios mintys – nėra sumanto. Tuo atveju, kai turime B, sumatas sujungiamas su kognityviniu laksatu, projektuojamu į Z struktūrą, kuri mano ankstesniuose atskleidimuose, kitose knygose, vadinama dzeta struktūra. B-Z gali būti bet kas – atsiminimai, supratimai, teorijos, planai ir t.t.
Susipažinę su mano teorijomis, turėtų prisiminti, kas yra dzeta struktūra, todėl čia pateiksiu tik likusių funkcijos narių reikšmes. K yra kauzalinis kūnas, kuris yra anapusinėje hipostratoje, anapus sumavimo proceso. Šis kūnas yra tikras holoplastinis esinys, kurio suvokime dalyvauja tik nedidelis procentas, todėl reikalingas nematomos dalies atskleidimas protu. Pasiekę lygybę Z = K, turime galutinį rezultatą, pagrindinę filognozijos siekiamybę. Tačiau tam turi būti išvystyta hipostratikos teorija, kuri suvokia kokia yra tikrovės esmė ir prigimtis, kaip sprendžiamas paslapties atskleidimo klausimas. Su U nariu viskas šiek tiek paprasčiau, nes šis narys suprantamas pagal savo sievos struktūrą, darant daugiau ar mažiau tikslią projekciją B-U, iš savo surinktų duomenų apie žmogų ar kitą būtybę. S yra semantinis kūnas, tas masyvinis darinys, kuris suvokiamas ne regos juslėmis, bet taktilika arba vidiniu jausmu, jeigu taikomas savo atžvilgiu. S dalį suvokti taip pat geriausia pagal save, jeigu objektas tos pačios rūšies, arba pasitelkus kognityvinę vaizduotę. Ir paskutinis yra A narys, žymintis akių kūną, arba tą apvalkalą, kuris sukuriamas regos ir yra pagrindinis D pavidalas, tai yra, D-A.
Jeigu sumuojamas ne gyvas objektas, U struktūra išsiima ir turime B-D (A, S, Z, K), kuris gali turėti du variantus: B-D ir D. Pažįstant negyvus objektus, B-Z yra pagrindinis stielis, kuris formuojamas kognityvinio kontinuumo, vadinamo tentyvu. Tentyvas iš pradžių antisumuojamas, sukuriant matematikos struktūrų erdvę, tada ta erdvė, imituojant kauzalinio kūno geometrinį simetroną, projektuojama į Z. Rezultatas gaunamas kai pasiekiama lygybė B = Z = K. Sujungus šią lygybę su procentais, gaunasi: a) pradiniame taške B 5 proc. = Z 5 proc. = K 100 proc.; b) galutiniame taške B 100 proc. = Z 100 proc. = K 100 proc. Tai pagrindinis filognozijos modelis, kuris naudojamas vystant žinojimo sistemą, vedančią prie baltojo drakono civilizacijos.
Kadangi filognozijoje ezoterikos ir magijos teorijos taip pat laikomos legaliu tyrimų objektu, šias funkcijas turime išplėsti ir tokioms sritims. Turime variantus, kai fasadinė objekto struktūra nesumuojama ir funkcijoje nėra D komponento, kurį pakeičiame X. Gauname tokią funkciją: X (S, Z, U, K). Matome, kad kadangi nėra D-A dalies, dingsta keli nariai ir lieka tik tie, kurie reikalingi aprašyti nematomą objektą. Jeigu nematomas objektas neturi sumatoriaus, išimamas U narys ir gaunama funkcija X (S, Z, K). Šie transcenderiai, kadangi neišimti visi fasadiniai suvokimai, visgi suvokiami per S „regėjimą“, t. y., taktiliką, o tikrovėje nesuvokiamumą galima dar labiau pagilinti, gaunant absoliutų transcenderį, kuris turi tik kauzalinį kūną ir kažkokią teoriją savo atžvilgiu. X (Z, K); ir jeigu nėra teorijos X (K). Kaip buvo sakyta, filognozija yra gelmininkų teorija, todėl tokie objektai – taip pat svarbūs realybės tyrinėjimuose, kurių rezultatas yra tikras žinojimas, tikras mokslas.
Magijoje ir ezoterikoje dažnai kalbama apie nematomą hipostratinį poveikį, kuris jaučiamas pagal būsenos pablogėjimą ir įvairius netiesioginius simptomus. Funkcijoje tai būtų galima pavaizduoti – sielą žymint PSI, o kūną FI – taip: X (PSI ← Z, K) arba X (FI ← Z, K). Tuomet X pavirsta į neapibrėžtą pojūtį, būseną, įvairius simptomus, rodančius nematomą priežastį. Priežastys gali būti įvairios ir jos turi būti nustatomos tikru nustatymu, o ne išgalvojamos. Todėl pirmiausiai tiriamos įprastinės versijos, žiūrima kokie pažeidimai atrandami diagnostikos prietaisais. Tačiau net jeigu yra „natūrali“ priežastis, neaišku kokia tikrovėje yra „priežasties priežastis“, nes pažeidimas gali būti sukeltas nematomos jėgos. Be abejo, žinomas nematomas jėgas turime identifikuoti teisingai, kaip bakterijos ir virusai, grybeliai, sporos, nematoma radiacija, cheminės priemonės, kaip antai, haliucinogenai, miego dujos, žudymo dujos ir pan. Tačiau daroma prielaida, kad be šių pasitaiko ir atvejų X (PSI ← Z, U, K). Visas okultizmas yra paremtas teorija, kad šis pasaulis egzistuoja, nors mokslo neįrodyta, ir jo tikslas – užmegzti su juo ryšius. Kokiu principu tai „įvyksta“ ir „neįvyksta“ – iš mano įrodymų akivaizdu. Kadangi yra sukurta psichotroninė technologija ir telepatija, šiuo pasauliu galima apsimetinėti su techninėmis priemonėmis. Todėl transcenderiai yra ne tikri – tai žmonės, kurie turi „humoro jausmą“, kuriems patinka krušti protą.
Maksimalus tiriamas sumatas yra žemė, kurią taip pat galima analizuoti šiose struktūrose. Funkcija galėtų būti tokia, ypač panpsichistinėse Gajos teorijose: B-Ž-X (PSI, FI ← A, S, Z, U, K). B-Ž-X reiškia, kad sumatas suvokiamas protu, naudojant žemės teorijas kaip gnostinius implantus, ypač dvasines teorijas, o Ž-X reiškia, kad sumatas yra regimas, fenomenologinis ir neregimas, paslėptoji gamtos dalis, kuri laikoma gyva, todėl apdovanojama sievos galimybe – Žemės sieva. Filognozijoje šis principas žymimas REH-SI ir projektuojamas į kuriančiąją gaublę. Ar toks psichovektorius rodo tiesą, ar tai tik psyopas – ne tiek svarbu; svarbiau yra teisingos formos sąmonei sukūrimas, kuri saugotų būtinąją tvarką ir iš santykio su realybe išimtų cinišką, grobuonišką, jokių etikos normų nepripažįstantį požiūrį. Tai, kad žemė ir aplinka žmogų veikia teigiamai ir neigiamai nematomais būdais – seniai žinoma. Todėl patartina turėti gamtoje savo „gėrio zonas“, kurios stiprina kūną ir vengti patogeninių zonų, kurios veikia neigiamai. Tai ezoterikoje žinoma „jėgos vietų“ pavadinimu, kur galima, esant reikalui, „pasikrauti energija“ ir „išsigydyti“.
Sievos teorijoje ši dalis, kuri prasideda B ir baigiasi D, bet centruojasi A struktūroje, vadinama horizontaliąja ašimi, valdančia sievos protinę sąveiką su aplinka. Šią sąveiką galima statyti ant A struktūros, o galima ant B. Mano pasirinktas variantas yra asmenybėse centras, kuris turi būti pagrindinė žmones su žmonėmis ir žmones su tikrove siejančia vieta. Visi kiti pasirinkimai sievos teorijoje laikomi pagalbiniais, nes jie tik įrankiai, kuriuos naudoja centrinė žmogaus vieta. Ši vieta yra teisių ir pareigų subjektas, etinio įsipareigojimo tikrovei garantas. Pažymėję šią vietą C raide, gauname tokią funkciją: C-Ž-X (PSI, FI ← A, S, Z, U, K). Tai pagrindinė filognozijos reanizmo struktūra, kuri čia pažymėta tik kaip šablonas, tačiau tikrovėje visos raidės užpildomos žiniomis, teorijomis, informacija.
Toks rašymo stilius yra kažkas panašaus į greitraštį, kuris gali atrodyti nesuprantamas. Tačiau tik todėl, kad savo prote raidėms nesuteikiamos reikšmės ir prasmės. Norint suprasti esmę, reikia įsidėti į savo protą visas mano knygose atskleistas teorijas, tik taip teksto mistika nuskaidrės, parodys tikrą minties šviesą. Tai yra okultizmas arba magija tik perkeltine prasme, kaip fasadinis žaidimas – iš tikro viskas paremta teisinga mintimi, patikrintomis žiniomis, kurios griežtai įvertinamos pagal pasiektą tiesos ir veiklos masto lygį. Šiuo metu tai tik „šablonai“, tačiau be jų kelionė į tikrą dievų pasaulį būtų neįmanoma.
Filognozijos pradinė mokykla 