Devynių vartų doktrina (9VD)

Sename įraše, pavadintame „Begalybės kelias“, aiškinau, kad žmogaus gyvenimas, jeigu jis turi besiplečiantį horizontą iš melo į tiesą, pereina tris etapus: 1) reaktyvusis etapas, kurio metu žmogus tik reaguoja į aplinką, reiškia savo nepasitenkinimą, pyktį ir pretenzijas, bet nesuvokia savo pasipriešinimo esmės ir pagrindinių principų; 2) racionalusis etapas, kai iš emocinės sąmonės pereinama prie protinės, suvokiama konflikto esmė ir turimi konstruktyvūs principai, pagal kuriuos siūloma tas problemas spręsti; 3) ezoterinis etapas, kurio metu suvokiama gilioji pasaulio prasmė, atrandama begalybė, suvokiama, kad ji yra visko šaltinis. Kiekvienas iš šių etapų turi savo pagrindinius principus, kurie valdo gyvenimą ir žmogaus pasirinkimus.

Kiekviename iš šių etapų žmogus pereina pro iniciavimo vartus, vis labiau priartėdamas prie savo galutinio supratimo, kuris užsibaigia supernova arba begalybe. Principai išsidėsto taip:

profanas: stabų ir begalybės beždžionių garbintojas;

adeptas, kuris laikosi septynių vartų taisyklių:

  1. nesekimo,

2. individualumo,

3. kelio davimo,

4. bendrumo,

5. karo,

6. ištikimybės,

7. transcendencijos.

begalybė, kurio vartai yra du:

8. įšventinimo,

9. išnykimo.

Tai yra devyni vartai, kurie praeinami tam, kad taptum plienine sąmone (adeptas) arba holoplastine sąmone (begalybė). Šis kelias vadinama apačios keliu, kuriuo eina eksplozyvios sielos, norinčios išsivaduoti iš iliuzinės sąmonės, priespaudos ir prievartos. Apačios kelias karališku keliu pavirsta sekant devynių vartų doktrina, kurioje praėjimas ir įėjimas į būseną, kurią sukuria taisyklės laikymasis, yra pagrindinis arkos statybos principas. Ką šie vartai reiškia, šiuo metu neaiškinsiu, tai kiekvienas norintis turi suprasti pats. Duosiu viena pavyzdį: pirmi adepto vartai yra nesekimo vartai, reiškiantys – sekame tik begalybe! Tai yra visų begalybės beždžionių atmetimas, kurios kuria piramidines sistemas ir pakišinėja kitus žmones po savimi. Filognozijoje buvo parodyta, ką reiškia, kad niekuo nesekame išskyrus begalybę, arba didžiąją sievą, nepripažįstame piramidinių hierarchijų, einame karališku apačios keliu, tai yra, antipiramidiniu. Kitų vartų neaiškinsiu, užteks vieno.

Tai sistema, kuri neturi lyderio, kurioje nėra garbinimo, išima žmogų iš organizuotų kultų ir įstato į individualų gyvenimo kelią, kuris išsiima iš visų hierarchijų, atsisako turto kulto, nieko šioje realybėje nebijo, turi plieninę sąmonę ir skelbia karą begalybės beždžionėms. Tai reiškia, kad nereikia nieko organizuoti, statyti piramidžių, šventyklų ir bažnyčių, vykdyti ritualų ir apeigų, išskyrus vieną – įėjimą į begalybės būseną per devynių vartų doktriną ir begalybės meditaciją, kuri turi tris atramas: žemės centrą, saulės centrą ir galaktikos centrą. Ši begalybės meditacija yra individuali, todėl nebus aprašyta.

Mano kelias yra individualus – pagal antrų vartų taisyklę, kuri reiškia – begalybę kiekvienas matuoja pats! Tai reiškia, kad nieko nereikia mokytis, priešingai reikia ieškoti savo kelio. Viešinama pirmiausiai profanams, kad būtų galima patraukti juos į begalybės kelio paieškas ir pagal ketvirtą bendrumo vartų taisyklę, kuriose propaguojama begalybių vienybė ir bendravimas. Vadinasi, tikslas yra susipažinimas, o ne perėmimas. Adeptas, neturintis savo begalybės kelio – silpnas, neišpildęs begalybės kelio reikalavimų.

Ši sistema nauja, jai tik 5 metai, atskleidimo diena yra 2016-11-28. Ji vadinama devynių vartų doktrina, skirta ieškantiems ir kuriantiems, netikintiems paviršiaus iliuzija ir begalybės beždžionėmis. Gelmininkai, matuojantys begalybė patys savimi ir galiausiai, pasiekus mirties būseną – ją surandantys. Tai reiškia, kad begalybės nesurasti – neįmanoma, tačiau begalybės kelias ja paženklina visą gyvenimą, kurį padaro tikrą ir teisingą.

Realybė deja begalybės keliui priešinasi, nes dauguma žmonių profanai, piramidžių statytojai ir garbintojai, besivaikantys iliuzinių stabų ir svarbiausia – sustabinantys patys save. Adeptų vienetai, begalybių iš viso nėra. Gali atrodyti, kad einančių bagalybės keliu apstu religinėse organizacijose, bet jos visos piramidinės, garbinančios begalybės beždžiones, einančios „viršaus keliu“. Šiai sistemai skelbiamas karas, nes su savo blusos dydžio ego nori pasisavinti tikrovės centrą, į jį pastatydamas save. Ypač tai taikoma krikščionybei.

Begalybės kelias – asmeninio tobulėjimo ir nušvitimo kelias, kuris vertinama pagal savo vidinį išsivystymo laispnį, o ne pagal tai, kiek turi sekėjų. Tapęs tobulu, tampi nenugalimu. Mano 5 metų pasiekimai surinkti tinklaraštyje.