(Prisiminimui keletas metodinių patarimų, kai naudojamas psichiatrinis smegenų apdorojimas psichologinės operacijos metu. Gali būti taikoma gaujinio pjudymo metu, telepatinio teorizavimo, kai žmogų norima palenkti savo valiai, palaužti padaryti klusniu įsakymų vykdytoju.)
Dabar aprašysiu metodus kaip gintis, kai įvairiomis telepatijos rūšimis yra piktnaudžiaujama. Šiuos metodus reikia žinoti, norint išmoti duoti tinkamą atkirtį įsibrovėliams. Psichotroninio sąmonės užgrobimo metu dažniausiai naudojamas žodinis terorizavimas (verbal abuse). Jis gali trukti labai ilgai: ištisą parą ir ilgus mėnesius, jeigu ne daugiau. Todėl reikia gerai žinoti, ką tokiose situacijose daryti. Kadangi šis terorizavimas labai panašus į tardymą, tačiau tokį kuriame nesiskaitoma su priemonėmis, tai gynyboje galima naudoti tardymo situacijos modelį. Bet šis modelis turi būti pakoreguotas ir pritaikytas prie skirtingos vietos, kuri yra žmogaus galvoje.
Kaip pradinį variantą galima pasiūlyti tokį metodą: pirmiausiai, kai viskas tik prasideda, kurį laika stebėti ir tempti laiką beprasmėmis diskusijomis, naudojant ne projekcinį, bet konstrukcinį mąstymą. Tada ištyrinėjus pagrindines taktikas, galima imtis atsakomųjų veiksmų. Tik reikia turėti galvoje, kad reikės daug kantrybės, nes dažnai tokios operacijos laikas neturi apribojimų. Bet tai naudinga tuo, kad parodoma jok toks vidinis puolimas (abuse) yra beprasmis.
Galima elgtis pritaikant dvi priemones: perspektyvos apsukimą ir vizualizaciją. Perspektyva apsukama tam, kad situaciją matytum iš šono, gerai būtų pačių terorizuotojų akimis, kad suprastum, ką jie daro. Vizualizacija reikalinga nužmoginimui, nes jie ir patys elgiasi ne kaip žmonės, todėl jiems šie bruožai nereikalingi. Su terorizuotojais galima kalbėti kaip su žmonėmis taktiniais tikslais, bet niekada negalima traktuoti kaip žmonių. Kad tai būtų lengviau, juos galima vizualizuoti kaip prie sąmonės prisisiurbusias lervas. Vadinasi savo galvoje reikia modeliuoti taip. Matyti tardymo kambarį su stalu, kur vienoje pusėje sėdi tu, kitoje lervos. Bet žiūrėti į šį kambarį perspektyvą patalpinus terorizuotojams už nugarų ir stebint iš šalies, save pastatant į lervų padėtį. Tai yra geriausias būdas suprasti ko lervos nori, ko siekia ir kokius metodus naudoja.
Reikia prisiminti, kad viskas ką jie daro visada būna tik vaidyba, ir kad jie siekia vienintelio tikslo – padaryti savo darbą, pasiekti rezultatą. Negalima tapatintis su lervomis ir rodyti jokių sindromų. Nenaudoti projekcinio mąstymo, jį pakeičiant konstrukciniu mąstymu. Tai nėra labai sunku, jeigu sunkiau pakeisti perspektyvą ir žiūrėti į situaciją iš šono, ne iš vidaus, galima šiek tiek pasitreniruoti. Šią taktiką naudojau gal pusantros valandos ir perskaičiau žemiau išvardintas lervų „gudrybes“. Tai gali padaryti kiekvienas žmogus užvaldytas lervų; jeigu pritrūksta kantrybės, galima įterpti beprasmes diskusijas kaip poilsio ir atsipalaidavimo priemonę. Noriu tik dar kartą paakcentuoti, lervos – ne žmonės ir negalima jų nuoširdžiai traktuoti kaip žmonių (draugelių). Kodėl – paaiškinsiu paskui.
Atlikus minėtą veiksmą, vadintą perspektyvos suišorinimu ir vizualizacija, reikia terorizavimo situaciją uždaryti į siauresnį temos arba situacijos ratą, pagal situaciją. Kadangi viena iš lervos taktikų yra minčių, būsenų, jausmų ir situacijų klonavimas, tai mintis reikia padaryti tokias, kad klonavimas būtų uždarytas į kuo siauresnį, beprasmį ratą. Jį pagal situaciją galima siaurinti arba plėsti, taip pat pertraukai peršokti į beprasmes, konstrukcines, ne projekcines diskusijas. Kadangi lervos irgi turi kantrybę, jos gali pradėti priešintis ir kaitalioti savo taktikas. Kantrybės savybė ta, kad ją labiausiai išsekina beprasmybė, nes labai sunku be galo tęsti beprasmę būseną.
Pritaikęs šias pradines taktikas, nustačiau tokius lervų pagrindinius metodus:
1) Klonuoja mintis, būsenas, situaciją naudodami veidrodinio atspindėjimo taktiką;
2) Naudoja temų paletę, tai yra, ieško silpnų ar minkštų vietų individualiai arba grupe peršokdami per jautrių temų sąrašą ir žiūrėdami kaip reaguoji (ar įsitrauki į reakcijas ar diskusijas);
3) Gali apsimestinai rodyti perdėtas emocijas, bet klonavimo lygyje;
4) Užsiima savirefleksija, rato kuriame uždaryti ribose; jeigu ratas siauras, situacija uždaroma į primityvią dėžutę;
5) Vaizduodami, kad ilgai neįmanoma išlaikyti tokio dėmesio – groja ant kantrybės;
6) Pradeda vaizduoti, kad metodiškai renka informaciją, tave nuasmenina ir padaro objektu;
7) Ieško grojančių temų;
8) Tylinti lervų grupė stebi konstruktus ir aktualizacijas;
9) Kad pagamintų daugiau minčių, bando įtraukti į diskusiją (retoriniais klausimais);
10) Savarankiškumo didinimas mažinimas, per beprasmes savirefleksijas, vertinumus (kurie klonavimo tipo, sukurto rato ir vizualizacijos ribose);
11) Kai nustoja klonuoti, daro bandomąjį emocinį moduliavimą, per temų paletę;
12) Išnaudoja bio-psichologinius smegenų konstruktus – konkurencijos, hierarchijos, proto statuso, pajuokos objekto statuso;
13) Kai mato pastangas ignoruoti, pradeda kalbėtis tarpusavyje komentuodami elgesį, kad savo vertinimą pasakytų kaip išoriniam stebėtojui, esančiam užribyje;
14) Gali kantrybę trumpinti techniniu implantų programavimu, kai pradedi jausti, kad kantrybė senka;
15) Dažnai kantrybė tampa pagrindiniu terorizavimo objektu, kuris pakeičia emocinį tampymą;
16) Bando patys ratą siaurinti iki beprasmybės, nes su beprasmybe sunkiau išlaikyti dėmesį;
17) Kai nepasiekia, ko nori, lervos labiau atsitapatina, individualizuojasi, susilpnėja klonavimas (tada ypač naudinga išorinė perspektyva ir įlindimas į lervos vidų);
18) Iš siauro rato lervos gali bandyti iššokti, pradėdamos naują temą, kai neveiksmingumas nepakeliamas ir norima atsikratyti situacija;
19) Gali išryškėti situacija kai lerva „vėl nori tapti žmogumi“ ir padiskutuoti iš širdies; bet tai – apgaulė;
20) Jeigu nepavyksta, pradeda gąsdinti, kuri yra antra priemonė po apgaulės;
21) Kai lervos susinervina, bando savo problemą spręsti technologiškai;
22) Tardymo firminė taktika, perdėtas mandagumas ir manieringumas, norint parodyti kontrastą; visas negatyvas tavyje, o mūsų iš pusiausvyros ir gerų manierų neišveda, net tavo blogis; tai tave turėtų labai sunervinti; pavyzdžiui, sako ne – „tu meluoji, melagis“, bet „nenorėčiau tavimi tikėti…“; aš esu mandagus ir tikiuosi, kad tuo pačiu atsakysi ir tu;
23) Jeigu parodyti, kad visas blogis yra objekte neišeina, tada pereina prie kankinimų;
24) Gali vaizduoti pažeidžiamą, tikėdamasis, kad prarasi budrumą ir pradėsi pulti, girdamasis;
25) Gali vaizduoti tave kaip „kumyrą“ kuriuo žavisi, bet pareiga yra pareiga, darbą reikia padaryti, nes „kumyras“ priešingoje barikadų pusėje;
26) Tokiose situacijose, kad prasitęstų kantrybė, galima įterpinėti beprasmes diskusijas;
27) Kai įtampa užaštrėja, gali prieš tave naudoti žodinius signalus, priešingus situacijai, pavyzdžiui, sakydami „laikykis, laikykis…“ kai mato kad senka jėgos, nes tada šie žodžiai skamba kai pasityčiojimas, sukuria frustraciją ir sutrumpina pasipriešinimą;
28) Naudoja įvairias užuominas, kad visas negatyvas tavyje; arba naudoja pasipriešinimo įveikimą per įvardijimą;
29) Kai mato kad niekas neveikia, dėmesį nuima per pertrauką ir išprogramavimą;
30) Gali naudoti demonstratyvų metodiškumą, kad parodytų, jog esi tik objektas;
31) Gali bandyti kažką tau pasakyti netiesiogiai, bet tarpusavio mini-dialogu, tave išstumdami į užribio stebėtojo vaidmenį;
32) Gali pabandyti aiškinti savo šūdiną sistemą, rodydami absoliutų įsitikinimą ir t.t., tam kad „suprastum“ kaip turi būti;
Lervų taktikų yra labai daug; bet visas jas reikia stebėti užsirašinėti ir klasifikuoti, kad lengvai galėtum atpažinti ir, pavyzdžiui, naudoti įveikimą per įvardijimą. Niekada nieko apie save nepasakoti, nerodyti atminties, nesivelti į „nuoširdžias“ diskusijas, nes lervos niekada nebūna nuoširdžios. Jos rodo meilę ne tau, bet savo darbui, kurio logika yra tavo sunaikinimas. Jeigu priimi lervos meilę, tai kartu susitaikai ir su tokia meilės logiką. Tada būsi žavėjimosi objektas tik kalėjime arba po žemėmis.