© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: juodoji liepsna
Įprasta laikyti, kad juslinis pasaulis yra tikrovės vieta, o subjektas, psichologija – netikrovės, taip nustatant jų hierarchiją ir subordinaciją. Tačiau šis požiūris filosofijoje nebūtinai teisingas ir galimas gilesnis bei teisingesnis žmogaus sąmonės aiškinimas. Tradicijoje nusistovėjo du pagrindiniai požiūriai: Aristotelio viršenybės ir Platono viršenybės, kur kiekvienu atveju arba vienas, arba kitas pasaulis laikomas pamatiniu. Aristotelio pasaulis … Skaityti toliau Trečioji juslė
Žmogaus ir tikrovės paslaptį nuo seno įprasta vaizduoti Uroboro simboliu, kuris yra žiedu susisukusi gyvatė arba drakonas, kurio svarbiausia dalis yra ta, kur susijungia jos galva ir uodega. Galva žymi dvasinę tikrovės pusę, o uodega – materialią, kurios žmogaus sandaroje susijungusios į vienį, kaip juodoji liepsna ir įstatymas. Juodoji liepsna yra dvasia, dvasinė žmogaus kryptis, … Skaityti toliau Ketvirtasis įstatymas
Ankstesnėse knygose paviršiaus civilizaciją aiškinau kaip suskirstytą į genealogines grupes A ir valstybės organizacijos zonas Z, kurios segmentuoja visus žmones, įstato juos į apibrėžtus rėmus, formuoja gyvenimo stilių ir būdą. Kiekviena grupė turi savo paskirtį, tikslą ir galimybes, kurios apibrėžiamos pagal galią ir laisvaveiką, apibendrinamus kaip veiklos mastas. Šis vaizdas atsiveria pasižiūrėjus iš apačios, nuo … Skaityti toliau Atsiskyrusi civilizacija
Šio skyrelio tema yra dvi dvasinės juodosios liepsnos būsenos, vadinamos įolinimu ir išolinimu, kurios sutampa su gimimo ir mirties taškais metafizinėje gyvenimo vaivorykštėje. Gimimas ir mirtis suvokiami ne kaip absoliučios būsenos, bet kaip perėjimas iš vienos formos į kitą, įgyjant didesnį arba mažesnį pasaulio įstatymą. Išolinta dvasia gyvena didžiajame pasaulyje, vadinamame aukštutine pilimi, o įolinta … Skaityti toliau Dvasinio į(si)olinimo ir iš(si)olinimo žaidimas
Teologijoje pagrindiniai pasaulio sandaros dėmenys vadinami Kūrėju ir kūriniu, kurie žymimi alfa ir omega. Kūrinys su Kūrėju gali turėti įvairius santykius, nuo kurių priklauso koks turimas civilizacijos tipas. Išskiriami tokie pagrindiniai variantai: Omega [į] Alfa Omega [priešais] Alfa Omega [su] Alfa Omega [prieš] Alfa Omega [nuo] Alfa AlfaOmega Matome dvi pagrindines būsenas, vadinamas atsisukimu į … Skaityti toliau 9VD paaiškinimas
Šiame skyrelyje paaiškinsiu koks pagrindinis procesas šiuo metu vyksta planetoje ir kaip jis susijęs su aštuntame tome aprašyta Angelų diena. Kaip prisimenate, pagal mano prognozę tai yra 2033 metų apokalipsės diena, kuri yra ne kas kita kaip naujos eros atskleidimas, kuri jau prasidėjusi, bet pilnai bus paviešinta tik po 11 metų. Su tuo susijusi ir … Skaityti toliau Lietuvos ateitis
Žmogaus rūšies vystymasis prasideda nuo elementarios gyvūninės būsenos, kurioje protas dar nesusiformavęs, vadinamas sumanumu, sapientia. Gyvūnas vadinamas homo sapiens, iš kitų išsiskiriantis tuo, kad turi išryškintą mentalinę dalį: turi atmintį, sugeba planuoti, moka naudoti įrankius ir surasti loginius sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose. Iš to kyla aukštesnė socialumo forma, kuri atsiranda dar iki kalbos, nes žmogus … Skaityti toliau Begalybės fraktalas
Paskutiniame pirmos „Filognozijos pradmenų“ dalies tome, galima padaryti surinktos informacijos apibendrinimą, kuriame matomas visas vaizdas, visi keliai ir visos kryptys, kuriomis gali judėti žmogaus protas, kuriantis civilizacijos psichovektorių, suteikiantį gyvenimui apibrėžtą formą. Apibendrinimas daromas pagal G. Hegelio tezės, antitezės ir sintezės principą, kurį jis naudojo savo knygose. Visų planetų, turinčių protauti gebančią gyvybę, raida turi … Skaityti toliau Sąmoningumo vidurdienis
Filognozijos pradinė mokykla 