• Bibliotekos papildymas

    Bibliotekos papildymas

    Bibliotekos skyriuje įdėjau savo anglų filologo bakalauro darbą, apgintą 2005 m. VDU. Diplominis nuskenuotas be jokių pataisymų, toks, koks buvo prašytas prieš 18 metų. Anglų kalba dar nebuvo tobula, tačiau laikui bėgant visi trūkumai buvo ištaisyti ir šiuo metų lygis maksmalus. Rinkausi temą iš lingvistikos ne literatūros, nes ruošiausi stoti…

    Continue reading →: Bibliotekos papildymas
  • Genealoginė perspektyva

    Genealoginė perspektyva

    Po parengiamųjų aiškinimų galima pradėti gilintis į temą, kuo mažoji kelionė skiriasi nuo didžiosios, žiūrint iš genealoginės / istorinės perspektyvos, kurioje žmogus suprantamas kaip biologinė būtybė, esanti homo sapiens rūšies produktu. Rūšyje susipina tiek kolektyvinės, tiek individualios perspektyvos, pirmuoju atveju omenyje turint genetiką, visą genetinį medį, per ilgą istoriją išsivysčiusį…

    Continue reading →: Genealoginė perspektyva
  • ,

    Dvasios metamorfozės

    Dvasios metamorfozės

    „Filognozijos pradmenų“ idėjai išreikšti pasirinkti keturi pavyzdžiai – A. Šliogeris, F. Nietzsche, D. Mockus ir Jėzus iš Nazareto – ne atsitiktinai: jie reikalingi keturių orientacijų pasaulyje pademonstravimui, kurios yra fundamentalios, ezoterinės ir egzoterinės filognozijos pasaulio žemėlapyje. Imant bendrąjį vaizdą, žmogaus likimas klostosi dviem etapais: mažosios ir didžiosios kelionės, kurie apima…

    Continue reading →: Dvasios metamorfozės
  • Filognozija kaip naujas kelias

    Filognozija kaip naujas kelias

    Kaip jau ne kartą minėjau, magiją laikau pirma sąveikos su realybe forma, turėjusia savo kosmologinius vaizdinius ir ritualinius metodus, naudotus pasiekti norimą praktinį tikslą. Žmogaus pasaulis buvo apgaubtas vadinamosios maginės stratos, nuo kurios, kaip buvo įsivaizduojama, priklausė kiekvienas žmogaus veiksmas. Todėl bendruomenės, gyvenusios pagal gamtos ciklų tvarką, periodiškai turėdavo šiuos…

    Continue reading →: Filognozija kaip naujas kelias
  • Senas ir naujas pasaulis

    Senas ir naujas pasaulis

    Minimalus socialinių klasių skaičius, norint gauti optimalią valdymo struktūrą, yra trys sluoksniai: elitas, vidurinė klasė ir liaudis. Imant ne socialinį, bet iš individų sudarytą substratą, logika yra panaši. Visoje planetoje ir už jos ribų klasifikuojami jau ne tiesiogiai žmonės, bet organizacijos, kurios irgi turi minimalų „kastų“ skaičių, kuris toks pats.…

    Continue reading →: Senas ir naujas pasaulis
  • Ezoterinė filognozija

    Ezoterinė filognozija

    Naujajame Testamente viena iš populiariausių koncepcijų yra Tėvo ir Sūnaus vaizdiniai, kurie traktuotini ne tiesiogiai, bet kaip universalūs archetipai, kurie filognozijoje pavirsta į Didžiąją Sievą ir Mažąją Sievą. Jie susiję kūrimo akto idėja, pagal kurią Tėvas kuria Sūnų, DS kuria MS, Dievas kuria žmogų, kuris iš pradžių apgyvendinamas „rojuje“, tačiau…

    Continue reading →: Ezoterinė filognozija
  • Tarp mito ir istorijos

    Tarp mito ir istorijos

    Žinant sątvarologijoje turimą žmogaus modelį, galima suprasti, kaip jame formuoti įvairias skirtingas psichines formas, kurios paskui pavirsta į sąmoningą minties pavidalą, vadinamą psichovektoriumi. Nuo to, koks psichovektorius, apibrėžiamas kaip sieva arba madrigalas, priklauso civilizacijos realizavimo būdas, sudarantis tokią seką: idėja, veiksmas, kūrinys. Kūrinių visuma, aprėpianti visą planetą ir formuojanti dirbtinį…

    Continue reading →: Tarp mito ir istorijos
  • Tikrovės valdymo menas

    Tikrovės valdymo menas

    Filognozijoje naudojamas etikos principas, pagrįstas pusiausvyros reikalavimu, kuris vadinamas bendravimu. Tai yra vidurio kelias etikoje, atsisakantis kraštutinumų, tokių kaip tarnavimas ir viešpatavimas. Pusiausvyra yra dialogas, pagrįstas metafizine lygybe, santykį tarp esinių darantis etišku. Nepusiausviras santykis paremtas kokia nors įžambine, deformuojančia bendravimo aktą, centrą nustatant ne per vidurį, bet vis arčiau…

    Continue reading →: Tikrovės valdymo menas

Esu Pradinės filognozijos mokyklos kūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime