© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Siūlau dar vieną F. Nietzsche'ės kūrybos skaitymo sistemą, kuri panaši į ankstesnę, tačiau šiek tiek pertvarkyta, patobulinant jos logiką. F. Nietzsche'ės filosofija svarbi skaitant "Filognozijos pradmenų" 10 tomą, kuriame ji parodoma iš dabarties perspektyvos, tai yra praėjus 122 metams po filosofo mirties. Šiuo metu gyvename civilizacijos projekto pertvarkoje Vakarų Europoje, kuri rimtai pradėta tik po … Skaityti toliau Friedrichas Nietzsche (1844 spalio 15 d. – 1900 rugpjūčio 25 d.)
Šiuo mentu madinga kalbėti apie antropoceną geologinės eros prasme, kuris, tariama, išstūmė holoceną, egzistavusį iki planetos civilizacijos suklestėjimo 19-20-21 amžiuje. Aš pabandysiu šį klausimą pamąstyti iš kitos pusės, šiek tiek atsiplėšdamas nuo geologijos ir daugiau orientuodamasis į civilizaciją kaip į psichikos formą, lemiančią žmonijos psichovektorių ir jo poveikį planetai (ne vien poveikį, kaip linkstama aiškinti … Skaityti toliau Teocenas, antropocenas ir technocenas
Dėl žinomų priežasčių F. Nietzsche‘ės filosofija nebuvo išvystyta iki galo, tačiau mąstytojas paliko mums pakankamai informacijos, kad galėtume tai padaryti patys. Jo gyvenimas buvo gana trumpas, 56 metai, ir paskutinį dešimtmetį jis buvo nedarbingas. Nepaisant to, kad jam pritrūko laiko užbaigti visus savo suplanuotus darbus, mums išliko jo užrašai, iš kurių galima susidaryti vaizdą, kokia … Skaityti toliau Elitinė išmintis
Pirmas tikrovės įvaldymo būdas buvo magija, nuo kurio prasidėjo teorinė ir praktinė pažinimo odisėja žmonijos istorijoje, todėl dabartinę, mokslinę civilizacija galima kildinti iš jos. Tikrovėje mokslas atsiranda žmoguje kaip pastanga geriau suprasti jį supantį pasaulį tuo pačiu ir remiantis ankstesne vystymosi pakopa, ir nuo jos atsiribojant. Atsiribojimas gali pasiekti tokį mastą, kad siekiama ištrinti visą … Skaityti toliau Penktojo laipsnio magija
Greičiausiai, žmogui aktualiausia filognozijos tema yra jo vidinio pasaulio analitinis paaiškinimas, parodantis kas jis yra realybėje, koks transcendentinis gyvybės principas, kas yra mirtis ir koks po mirties jo laukia likimas. Žinoma, galutinio atsakymo į šiuos klausimus filognozija neturi, tačiau kai kurios užuominos sątvarologijoje jau išryškėjo. Tad galima rinktis tikėti viena kuria nors versija, priklausomai nuo … Skaityti toliau Sątvaro teorija
Filognozijos pagrindinis tikslas – surasti holoplastinio realybės modelio svarbiausius sandus, kurių pagrindu būtų galima dalinti ją į pagrindinius skyrius, reikalingus tyrimų orientavimui ir organizavimui. Suradęs tokį modelį, tikiuosi, kad ateityje jį galėsiu išvystyti iki tokio masto, kad jo dalių atidengimas realybėje pasieks beveik pilną gyvybės paslapties atskleidimą. Pradžia yra teisingos struktūros parodymas, o pabaiga – … Skaityti toliau Šėtono bažnyčia
Terminas „filognozija“ iš pradžių gali pasirodyti netikslinga inovacija, nes jis sutampa su tokiais filosofijos skyriais kaip „epistemologija“ ar „gnoseologija“, filosofijoje susijusiais su supratimo, žinojimo ir pažinimo klausimais. Iš dalies tai tiesa, juolab kad žodis „gnoseologija“ irgi kaip savo sudėtinę dalį turi graikišką terminą „gnosis“. Tačiau tai ne visiška tiesa, nes naujadaro įvedimu noriu filognoziją pakelti … Skaityti toliau Filognozijos sistema
F. Nietzsche‘ės sątvarologija filosofijoje yra viena iš atmainų, kilusių iš Antikinės Graikijos filosofijos, kurioje buvo daug mokyklų, tačiau aptariamam mąstytojui svarbiausios buvo dvi: Herakleito mokykla, atspindinti autentišką tragiškosios epochos pasaulėžiūrą; ir Sokrato, davusio pradžią posūkiui į protą ir racionalumą, kurį jis niekino kaip prasčiokišką stilių. Herakleitą domino natūrali gamta, kurią jis suprato kaip pamatinio prado, … Skaityti toliau Amžinos vasaros svajonė
Filognozijos pradinė mokykla 