Šiame skyrelyje apžvelgsiu silpnosios civilizacijos raidos etapus, kurie išsivystė į šiuolaikinę kultūrinę noosferą, formuojančią silpnąją žmonių psichovektoriaus struktūrą, suteikiančią jų gyvenimams civilizacinę formą. Istorijos priešaušryje, kol dar nebuvo išsivysčiusi kalba, žmonės gyveno gyvūnų gyvenimus, kurių būdą diktavo gamtiniai poreikiai, kurių tenkinimas buvo pagrindinis gyvenimo tikslas. Tačiau sukūrus kalbą atsirado efektyvesnis bendravimo ir veiklos metodas, kuris išplėtę gyvenimo mastelį, leido mąstymu efektyviau manipuliuoti tikrovės abstrakčiais vaizdiniais ir išsaugojus juos atmintyje perduoti kitiems arba jaunesnei kartai. Taip pradėjo formuotis kalbinis pasaulio vaizdas, kuris turėjo paprastą formą, orientuotą į tiesioginį gamtinį gyvenimą ir vietinę gamtinę transcendenciją. Taip atsirado magija, magiškas santykis su tikrove, kurio centras buvo maginis žodis, maginis veiksmas ir maginis reikmuo arba įrankis. Ilgainiui šis pasaulis buvo atitrauktas nuo tiesioginio bendruomenės gyvenimo, pakylėtas į Olimpą arba Asgardą, atradus Dangų ir Dangaus pasaulį, kuris yra anapus tiesiogiai patiriamos realybės. Išsivystė šio pasaulio metafizinių istorijų kūrimas, kurios buvo paverstos mitais, aiškinančiais transcendentinę šiapusinio gyvenimo kilmę ir santvarką. Kitas etapas buvo gyvenimo ir mito susijungimas, kuriame išskirtinis žmogus įgyja mitinio pasaulio pasiuntinio statusą ir moko kitus kaip reikia gyventi šiame pasaulyje norint aname turėti deramą vietą. Taip transcendencijos pasiuntinys sukuria teologinę pasaulio sandaros teoriją ir bendruomenėje įdiegia tam tikrą metafizinės etikos sistemą, kuri reikalinga civilizuoto psichovektoriaus žmonėse suformavimui.

Pradžia yra kalbos ir natūralios atminties sintezė, kurioje išsivysto tradicija grįsta kultūra, žmonių bendruomenę iš gamtinio lygio pakelianti į civilizuotą. Kitas šuolis yra rašto ir knygos išradimas, kaip naujos atvirkštinės kalbos formos, kur psichologinė kalba ir psichologinė atmintis pavirsta į materialią kalbą ir materialią atmintį. Tokia inversija yra žmonių rūšies pagrindinė suklestėjimo priežastis, atsiradus galimybei sukaupti didelius kiekinius užrašytos informacijos ir efektyviai ją perduoti ateities kartoms. Taip knygų kopijavimo ir platinimo dėka padidėjo informacijos platinimo mastas ir buvo galimybė su užrašyta informacija pasiekti tolimą ateitį, o tai sudarė sąlygas istorijos atsiradimui. Tai paskatino mokslinio / tiriamo žvilgsnio į tikrovę susiformavimą, kurį perkėlus į kitas sritis vystėsi žinojimo apimtis ir mastelis, tobulėjo metodai. Ir paskutinis yra techninis šuolis, kuris raštą pakeitė į vaizdą, atsirado holograminė kūryba, VR, kuri loginę noosferos formą transformavo į vizualinę, ir sukūrė paskutinę civilizacijos noosferos vystymosi pakopą, kur tikrovės simuliacija iš vidinės sąmonės dalies buvo perstumta į išorinę, o kalba ir mąstymas tik aptarnauja šią noosferos formą. Tai reiškia, kad kultūros sukomiksinimas ir vizualizavimas sumenkino protinį potencialą, kultūrą priartino prie liaudies, padarė filosofiškai primityvią. Rašto ir mąstymo sintezė, kultūros vartojimo metu reikalauja didelio kalbinio proto išsivystymo, susipažinimo su terminais ir sąvokų aparatu, sugebėjimo aprėpti didelio ženklų kiekio prasmes, vertinti stilių ir kalbinių figūrų lygį. Tuo tarpu mąstymo ir vaizdo sintezė, jeigu tai tik paprasta fenomenologija suvokia tik paviršių, sąvokos konceptualiai nevystomos, nesusiformuoja lingvistinis tikrovės elementų organizavimas, kuris priklauso nuo racionalumo formų.

Remiantis mano naujausių knygų istorijos sigilo modeliu, noosferoje sukaupta kūryba turi tokias keturias formas:

I. Gyvenimo kryptis.

II. Istorijos kryptis.

III. Transcendencijos kryptis.

IV. Baltojo drakono kryptis.

Gyvenimo kryptis apima paprastų tautinių bendruomenių gyvenimą, kurios neturi nei istorinės, nei metafizinės dimensijos ir užsiima darbu bei kūryba, o pagrindinė socialumo forma yra genealoginiai projektai šeimoje ir giminėje. Ši forma buvo propaguojama A. Šliogerio, kuris norėjo, kad tokios bendruomenės išsivystytų į vietinius graikiško stiliaus polius, kuriuose būtų atrasta politika ir filosofija, susiejanti bendruomenę su natūraliu, gamtiniu pasauliu. Istorijos kryptis išsivysto tada, kai susikaupia didelis kiekis rašytinės informacijos, kurią galima retrospektyviai apžvelgti, kurti chronologinę istorijos liniją, gretinti skirtingų politinių / kultūrinių bendruomenių projektus, tirtis sąveikas bei santykius, kurti tarptautinės politinės erdvės vystymosi modelius. Tai įvyksta susiformavus monarchijoms, respublikoms ir imperijoms. Šios krypties atstovas yra F. Nietzsche. Transcendencijos kryptis – tai religijos sritis, kurioje kuriamos teologinės teorijos, aiškinančios tikrovės fundamentą, jo sąveiką su žmogumi ir žmogaus sąveiką su juo. Tai gylinis tikrovės supratimas, kuriame norima peržengti žmogaus gyvenimą ir pasaulį į transcendenciją, sužinoti kas yra anapus gyvenimo – išnykimas ar amžinybė. Šioje kryptyje tiesa apreiškiama, atskleidžiama anapusinės realybės paslaptis, žmogus įvedamas į platesnį tikrovės suvokimo horizontą, kuriame suvokia, kad šis gyvenimas laikinas, todėl elgimasis taip, tarsi gyvenimas tęsis amžinai – kvailas. Tai Jėzaus iš Nazareto kryptis. Ir paskutinė kryptis vadinama baltojo drakono, kurioje sujungiamas šis ir anas pasaulis stipriuoju būdu, atradus mokslinį tikrovės pažinimo metodą ir išmokus kurti dirbtinę realybę iš hipostratinės substancijos. Ši kryptis propaguojama mano filognozijos pradmenyse.

Noosferoje perkėlus šią klasifikaciją į romano formą, turime romanus, vaizduojančius visas keturias tikrovės kryptis: gyvenimo ir egzistenciniai romanai, istoriniai ir politiniai romanai, teologiniai ir maginiai romanai ir mokslinės fantastikos romanai, kuriuose aiškinama aukščiausio išsivystymo mokslinė technologinė civilizacija, turinti galaktinius ir visatinius mastelius. Noosferinė baltojo drakono civilizacijos reprezentacija populiari „Marvel“ ir „DC“ komiksuose, ir jų pagrindu sukurtose ekranizacijose, kuriose veiksmas vyksta visos visatos mastu, kur pažinimo gylis maksimalus, turintis 1000 dalių iš 1000. Šis ketvirtos krypties noosferos išryškėjimas, kuris ypač būdingas šiuolaikinei amerikietinei masinei kultūrai, rodo koks mokslo įstaigose kuriamas civilizacijos vystymo projektas, ruošiamas istoriją ir mitą formuojančių institucijų.

Sątvaro formulėje tai atrodo taip:

[MS]-R-Polis-K-D/X-[DS]

Pagal šią formulę, knygos gali būti rašomos teorinės sintezės pagrindu arba fenomenologiškai, imant šias perspektyvas:

MS – psichologinė tematika,

Polis – socialinė ir politinė tematika,

K – kultūrinė tematika,

D/X – gamtinė ir mistinė tematika,

DS – teologinė tematika,

R – mokslinių teorijų tematika.

Pažiūrėjus į „Filognozijos pradmenų“, vadovėlius, jų objektas yra R struktūra, kuri formuluoja visų kitų elementų analizavimo teorinius modelius, pradedant nuo MS (psichologija) ir baigiant DS (teologija). Mano modelį galima apibūdinti pagrindine „sievos“ sąvoka, kuri apima tiek psichologinę sievą, tiek tikrovės sievą, kurią sudaro hipostratiniai klodų telkiniai. Sievos kuria sievarus, arba aktyvumo vektorius, kur mažoji sieva yra valios pagrindu sukuriama veikla, o didžioji sieva – energijos pagrindu sukuriama „veikla“ gamtoje. Tikrovėje tai yra du įvykių atsiradimo variantai, valdomi tikrovės tvarkos geometrijų ir žmonių valios laisvės, kuri formuojama naudojant informaciją, per lingvoforminio psichovektoriaus įstatymą, neurolingvistiniu programavimu arba psyopu. Išvardintuose elementuose knygose, kuriose sudėta arba kūrybinė fantazija, arba teorinė sintezė, galima rašyti filosofiją arba literatūrą, siekiant įvairių kultūrinių tikslų noosferoje: politinių / ideologinių, komercinių, aktyvizmo, saviraiškos. Mano atveju tinkamiausias yra politinis ir aktyvizmo motyvas, nes siekiama paveikti santvarkos formas Lietuvoje per kultūrinę veiklą ir paskatinti diskusiją dėl naujausių technologijų neetiško naudojimo valstybės institucijose. Kadangi tai baltasis drakonas, arba, kitaip sakant, visko sintezė, susilieja I-II-III kategorijos ir filosofinės bei mokslinės fantastikos kūrybiniai elementai, kurie gali būti suvokti tik kaip sąmonės forma, kuri suformuoja tikslą šią formą paversti tikrove, įvykdžius tikrus proveržius moksle. Kol proveržiai nepadaryti – tai mokslinė fantastika, o kai bus padaryti – tikra baltojo drakono civilizacijos forma.