© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Mėnuo: sausio 2023
„Filognozijos pradmenų“ idėjai išreikšti pasirinkti keturi pavyzdžiai – A. Šliogeris, F. Nietzsche, D. Mockus ir Jėzus iš Nazareto – ne atsitiktinai: jie reikalingi keturių orientacijų pasaulyje pademonstravimui, kurios yra fundamentalios, ezoterinės ir egzoterinės filognozijos pasaulio žemėlapyje. Imant bendrąjį vaizdą, žmogaus likimas klostosi dviem etapais: mažosios ir didžiosios kelionės, kurie apima žmogaus gyvūninės ir dvasinės egzistencijos … Skaityti toliau Dvasios metamorfozės
Kaip jau ne kartą minėjau, magiją laikau pirma sąveikos su realybe forma, turėjusia savo kosmologinius vaizdinius ir ritualinius metodus, naudotus pasiekti norimą praktinį tikslą. Žmogaus pasaulis buvo apgaubtas vadinamosios maginės stratos, nuo kurios, kaip buvo įsivaizduojama, priklausė kiekvienas žmogaus veiksmas. Todėl bendruomenės, gyvenusios pagal gamtos ciklų tvarką, periodiškai turėdavo šiuos pasaulius pagerbti, kad jo valdovai … Skaityti toliau Filognozija kaip naujas kelias
Minimalus socialinių klasių skaičius, norint gauti optimalią valdymo struktūrą, yra trys sluoksniai: elitas, vidurinė klasė ir liaudis. Imant ne socialinį, bet iš individų sudarytą substratą, logika yra panaši. Visoje planetoje ir už jos ribų klasifikuojami jau ne tiesiogiai žmonės, bet organizacijos, kurios irgi turi minimalų „kastų“ skaičių, kuris toks pats. Apie tai jau šiek tiek … Skaityti toliau Senas ir naujas pasaulis
Naujajame Testamente viena iš populiariausių koncepcijų yra Tėvo ir Sūnaus vaizdiniai, kurie traktuotini ne tiesiogiai, bet kaip universalūs archetipai, kurie filognozijoje pavirsta į Didžiąją Sievą ir Mažąją Sievą. Jie susiję kūrimo akto idėja, pagal kurią Tėvas kuria Sūnų, DS kuria MS, Dievas kuria žmogų, kuris iš pradžių apgyvendinamas „rojuje“, tačiau dėl nepaklusnumo ištremiamas į Žemę. … Skaityti toliau Ezoterinė filognozija
Žinant sątvarologijoje turimą žmogaus modelį, galima suprasti, kaip jame formuoti įvairias skirtingas psichines formas, kurios paskui pavirsta į sąmoningą minties pavidalą, vadinamą psichovektoriumi. Nuo to, koks psichovektorius, apibrėžiamas kaip sieva arba madrigalas, priklauso civilizacijos realizavimo būdas, sudarantis tokią seką: idėja, veiksmas, kūrinys. Kūrinių visuma, aprėpianti visą planetą ir formuojanti dirbtinį jos apvalkalą, yra materializuota civilizacijos … Skaityti toliau Tarp mito ir istorijos
Filognozijoje naudojamas etikos principas, pagrįstas pusiausvyros reikalavimu, kuris vadinamas bendravimu. Tai yra vidurio kelias etikoje, atsisakantis kraštutinumų, tokių kaip tarnavimas ir viešpatavimas. Pusiausvyra yra dialogas, pagrįstas metafizine lygybe, santykį tarp esinių darantis etišku. Nepusiausviras santykis paremtas kokia nors įžambine, deformuojančia bendravimo aktą, centrą nustatant ne per vidurį, bet vis arčiau silpnesnio nario, kol jį iš … Skaityti toliau Tikrovės valdymo menas
Nors "Senosios dinastijos" tomo galima tikėtis tik maždaug vasaros pabaigoje, jau dabar turiu viršelio versiją, kuri galbūt bus galutiniame variante. Viršelis atspindi knygos idėją, kuri susijusi su koncepcijomis gyvybė, genealogija, giminė, dinastija, kurios bus analizuojamos pagal mano pavyzdį, bet iš tikro yra universalios. Kaip šios idėjos išsivystys, parodys ateitis, o dabar matomas bendras vaizdas, reikalingas … Skaityti toliau 11 tomo viršelio versija
Aukštutinės ir žemutinės karalystės skirtis mano knygose pirmą kartą paminėta „Gyvybės magijoje“ (2021), kurioje bandžiau paaiškinti žmogaus pirmapradį kūną pirminės tikrovės požiūriu. Ši pirminė tikrovė filosofijoje vadinama transcendencija, kurią, žiūrint iš sumatoriaus vidaus, labai sunku apibrėžti, nes ji neatsiveria sąmoningam žiūronui, kuris yra tarsi koks dvasią aptarnaujantis „televizorius“, esantis jos viduje ir kuriantis laikine egzistencija … Skaityti toliau Puolę angelai
Filognozijos pradinė mokykla 