Praktinis filognozijos pradmenų darbas susijęs su gravitacijos teorija, kurios pradinis variantas buvo pateiktas vienuoliktame tome. Tai teorinis modelis, aprašantis šio reiškinio mechanizmą ir svarbiausias proporcijas, kuriomis remiantis būtų galima ieškoti, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje. Vienas iš tokių pritaikymų yra levitacija, naudojant iki tol nežinotus hipostratos mechanizmus, nukreipta prieš gravitacijos vektorių, todėl vadintina antigravitacija. Archontų civilizacijoje ši problema jau išspręsta, o žemesnio rango civilizacija tai turi padaryti pati, kad įrodytų, jog intelektas pasiekęs pakankamą išsivystymo lygį; tada žmonės bus priimti į kosminę civilizaciją. Kaip jau buvo parodyta knygos pradžioje, fizika turi dvi versijas: sumatoriaus ir holoplastinę. Sumatoriaus fizika pagrįsta tuo, kas matoma sąmonėje, sujungiant paveikslinę gamtą su proto schemomis ir idėjomis; tuo tarpu holoplastinė fizika remiasi visa realybe, kurioje būtis, arba substancija, yra veikianti savo pilna forma, ne vien sumavimo rezultato įvaizdžiu, tad čia yra daug daugiau galimybių negu rodo sąmonė pasiekti įvairius technologinius efektus. Nors holoplastinė būtis – nematoma, ją galima laikyti numanoma ir tuo naudojantis kurti holoplastines formules, kuriose daroma prielaida, jog parametras veikia kaip visuma tokiu būdu, kokiu jis esti realybėje, o ne sąmonėje ar prote. Todėl eksperimentuojant kuriami įvairūs raigai, kurie jungia hipostratinius dėmenis tikintis, jog juose išryškės paslėptos transcendencijos galimybės, kuriose bus įmanoma gauti norimų efektų, vienas kurių yra antigravitacinė levitacija. Raigas – tai materialių dėmenų sintezė, techninis junginys, kuris įgyja kokią nors praktinę funkciją, kuria naudojantis kaip įrankiu žmogus gali išplėsti savo galią pasaulyje. Viena iš tokių pageidaujamų galių būtų išsiveržimas į kosmosą, kosminės civilizacijos pradžia.
Visa šios idėjos formulė atrodo taip:
[MS – R – TS] – M – KM – C – AG – [RA – KT – DS]
MS – mažoji sieva;
R – rišlys;
TS – techninė sintezė;
M – mechanika;
KM – kvantinė mechanika;
C – kibernetika;
AG – antigravitacija;
RA – raigas;
KT – klodų telkiniai;
DS – didžioji sieva.
Formulė sudaryta iš trijų dalių: dviejų kraštinių ir centrinės, kur kraštinės yra kairėje – sąmonės fizika, arba struktūrų kūrimas iš psichoformninių priemonių, esančių žmogaus vidinėje erčioje; dešinėje – holoplastinė fizika, kurioje turime iš klodų telkinių sudarytą materialią būtį, kurioje išradinėjamos kombinacijos ir sintezės, turinčios realios manipuliacijos su materija pobūdį; ir centre – įvairūs „mokslo modeliai“, kurie archetipiniu būdu apibūdina sąveikos su transcendencija stilių. Tai senovinė mechanika, kurios svarbiausia koncepcija yra jėga; po to – kvantinė mechanika, kurioje atsiranda tikimybės ir statistika vietoj dėsnio determinizmo; ir kibernetika – kurioje pradedamos konstruoti „skaičiavimo mašinos“, padedančios automatizuoti ir valdyti procesus, pradedant valdomų mašinų ir gyvūnų erą. Kalbant apie transportą, jis gali būti mechaninis ar kvantinis mechaninis, priklausomai nuo to, kokį naudoja mechanizmą ir energijos šaltinį. Paskutinėje stadijoje jis sujungiamas su dirbtiniu intelektu ir tampa autonominis kaip technogyvūnas. Tačiau norint pasiekti dar aukštesnį lygmenį, reikia šias galimybes plėsti anapus įprastinės mechanikos ir kvantinės mechanikos, kad hipostratoje išmoktume kurti raigą, kuris turėtų naują transporto efektą, vadinamą antigravitacine levitacija. Šis raigas įmanomas tik vienu atveju, jeigu sumatoriaus fizika papildoma išplėstu jos variantu, kuris įsibrauna į holoplastinės fizikos zoną, leidžiančią pamatyti reikalingas klodų telkinių savybes, kuriomis naudojantis būtų galima potencialų dinamikos priemonėmis kelti į kosmosą krovinus. Ši dinamika, kaip jau daug kartų sakiau, turi būti „Archimedo jėga“, pritaikyta nematomam klodui, tik reikia surasti būdą, kaip tą klodą X katalizatoriumi surišti su metalu, kuris dėl šio ryšio pakibtų ore, o keičiant parametrus, galėtų kilti arba leistis. Šis surišimas vadinamas antimase, kuri žinoma skysčiuose, kuriuose mažiau tankūs objektai plūduriuoja arba dujose, kai retesnės dujos kyla į viršų ir su savimi kelia krovinį. Atradus šį naują mechanizmą, atsirastų nauja transporto priemonė, atidarysianti artimąjį ir tolimąjį kosmosą pigiems skrydžiams ir krovinių gabenimui į kosmines stotis, mėnulius ir kitas planetas.
R – TS yra minčių raigas, vykdantis sintezę psichinėje substancijoje, sąmonėje, o RA – KT yra realybėje vykdoma manipuliacija, esanti anapus sumatoriaus ir dalinai sumuojama sąmonėje, ypač savo kietojoje materialioje dalyje. Kitos dalys – nematomos, tik matuojamos matavimo prietaisais arba iš viso nematuojamos. Tas tolimasis klodas, kurį siekiu įrankinti yra vadinamosios esencijos, esančios fermionine substancija, turinčia nekietą formą, kaip nematomas skystis arba dujos. Materija su esencijomis sąveikauja silpnai, o dinamika kaip kūno dinamika su atmosfera, tik kūnui esant visiškai skaidriam ir pralaidžiam kaip rėtis. Dėl to materialiai esencijas sunku įrankinti, padaryti kontroliuojama substancija, turinčia naudingą funkciją. Manau, jo įrankinimui reikalinga tarpinė grandis, kurią vadinu katalizatoriumi. Kaip jis gaunamas – ateities klausimas, o šiuo metu siūlau apmąstyti patį principą ir galimybę turėti dar vieną cheminių elementų lentelę, kurios yra ne atomų, bet esencijų, turinčių kitokių savybių ir įsiliejančių į elektromagnetinius eterius, kaip jėgos komponentai ir dinaminės jų geometrijos. Tai materialiosios būties klodai, kurie buvo pirmapradžiu apmąstymu apmąstyti filosofijoje, kurioje, atskleidus jų pirmines savybes, buvo ieškoma būdų kaip juos sutechninti. Aš, kaip gelmininkas, manau, kad taip apmąstyti galima ne tik atsiveriančius klodus, bet ir neatsiveriančius, nors tam reikia pažengusio mąstymo ir teisingai susiformavusio proto, kad būtų galima teisingai suprasti, kaip šią realybę padaryta pavaldžia žmogui. Tam reikalingas minčių raigas kaip dėmenų ekranas, kuriame modeliuojama struktūra, o po to reikalingas raigas hipostratiniuose kloduose, kuriuose atsirastų teoriją patvirtinantis efektas.
Iš pradžių tai gali atrodyti neįmanoma, ypač kai mąstymas juda tik sumatoriaus fizikos rėmuose ir protas konstruoja tik įprastines mechanikas ir kibernetikas. Tačiau ši fizika, filognozijoje buvo įrodyta, yra nepilna, vadinasi dėsnis, draudžiantis antigravitaciją, rodo tik sumatoriaus viduje įvaldytą realybės lygį, kuris ne galutinis ir nėra visa realybė. Ši idėja skatina ieškoti toliau ir kurti tokias fizikos formas, kuriose būtų apimama visa transcendencija, tik tada žinosime, kas fizikoje įmanoma, o kas neįmanoma. Priežastis, kodėl esencijos iki šiol mokslui nepasiekiamos yra ta, kad jų kvantai – daug kartų smulkesni už atominės substancijos kvantus, tad jų sąveika silpna, veikia tik didelių mastelių kolektyvinės jėgos, kurios nedidelės dėl korėtos atomų struktūros, kuri „nekabina“ esencijų klodų. Vadinasi reikia naujos technologinio gralio idėjos, kuri leistų šiuos klodus judinti, siųsti ir priimti signalą, kurti reakcijas, sieti stipriais ryšiais ir pan. Tik suradus šį gralį bus įmanomas naujos žvaigždės eros proveržis, kuris jau nebus kibernetikos, ir bus galima perdaryti visas technologijas naudojant kito tipo substanciją, kurios galimybės bus didesnės: leis atverti hipostratą, tapti reginčiais giluminiu regėjimu. Manau, kad kvantų proporcija gali būti nuo 1 mm – 10 m iki 1 mm – 100 m. Šis skirtumas trukdo sukurti sąveiką, tačiau ateityje ši kliūtis bus išspręsta ir žemės civilizacijai atsivers naujas klodas, mano vadinamas esencijomis. Šis klodas dalyvauja sąmonės ir psichikos sandaroje ir yra pagrindinis psichinio žmogaus komponentas. Atvėrę šį komponentą pamatysime, kas yra sąmonė, bus galima filmuoti mintis, sielą. Daug geriau žinosime, kas vyksta smegenyse mirties metu ir po mirties, atversime pomirtinio pasaulio realybę.
Todėl belieka ieškoti naujų modeliavimo prote galimybių ir būdų kaip proto idėjas perkelti į materialų pasaulį, išplečiant civilizacijos technologines galimybes, priartinant žmones prie archonto lygio, kuris psioninis ir kosminis.
Filognozijos pradinė mokykla 