Savo galutinėje realizacijoje gnostinis kūnas vadinamas rišliu, tam tikra dalimi atidengiančiu holoplastinę realybę, ir veikiančiu kaip išvystyta drakono akis. Priklausomai nuo to kiek holoplastinės realybės dalių atverta, skaičiuojama gnostinio kūno versija, galinti būti nuo 1 iki 1000. Šią skalę susieję su procentais gauname, kad vienos dalies vertė yra 0,1 proc. realybės. Tyrinėdami transcendentinį pasaulį, suprantame, kad visas jis sudarytas iš dvasinių ir materialių substancijų, kurių pagrindinis skirtumas – kvanto dydžio mažėjimas, kiekviename skopiniame lygmenyje. Tai reiškia, kad materialios substancijos turi masyvius ir didelius kvantus, kurie stipriai išreikšti kaip dalelės, o dvasinės substancijos sudarytos iš smulkių kvantų, todėl atrodo kaip homogeniški, nekvantiniai kontinuumai. Šiuo metu rimtos klodų sistemos dar neturiu ir naudoju preliminarinę versiją, kurioje atskleista tik grubiosios materijos struktūrinė logiką, o dvasinės substancijos kol kas neįrankinamos. Todėl žiūrint šį spektrą, materija yra atskleisti vienetai, o dvasia – suprantama tik minimaliai.

Taigi pristatau savo pradinį, ne daugiau 5 versijos gnostinį kūną, kuris yra substancijų spektro bandomoji teorija:

a) atominė materija,

b) eteris,

c) esencijos,

d) juodoji liepsna.

Atominė materija žinoma kaip iš Mendelejevo lentelėje esančių atomų sudaryta substancija, kuri pažinta geriausiai. Tai, žinoma, yra ketvirtadalis visos spektro, tačiau kadangi tai tik vienas skopinis lygmuo, nenorėčiau jam suteikti 250 dalių atvertos informacijos. Žinomas tik vienas aspektas, kuris apima cheminių ryšių teoriją, ir substancijų rūšis bei savybes atomams jungiantis įvairiais deriniais. Toliau, eteris tai elektrinis, magnetinis ir elektromagnetinis laukas, susijęs su vidine ir išorine atomo dalimi, sukuriantis įvairius reiškinius, pritaikomus elektronikoje ir radijo ryšio technologijose. Tai taip pat nepilna teorija, nes apimami ne visi skopiniai lygmenys ir suprantama tik pagrindinė logika, kaip atomo cheminėje teorijoje. Tai, kas eina toliau – jau mokslui nežinomi laukai, kurie artikuliuojami kosminiu masteliu kaip tamsioji materija ir tamsioji energija. Esencijų skirtumas nuo atomų substancijos ir eterio tas, kad jų elementai daug kartų smulkesni už materijų kvantus, tad jie neišskiriami kaip granuliuota struktūra, o išskiriami kaip homogeniška terpė, kurios vidinė sandara nežinoma. Esencijas pirmiausiai sieju su eteriu ir laikau, kad jos yra eterio vidinė struktūra labai smulkiame skopiniame lygmenyje, o elektromagnetizmas yra makroskopiniai šios substancijos reiškiniai. Magnetinis laukas makroskopiniame lygmenyje yra sudarytas iš esencijų struktūrų mikroskopiniame lygmenyje, kuris daug kartų mažesnis už atomo elementą. Todėl visa elektrodinamika yra geometrinė sistema, kuri užsideda ant pirmapradžio esencijų lauko, kuris yra labai smulkios granuliacijos, galima vertinti, kaip 1 mm šimte arba tūkstantyje metrų. Tai reikia 1 mm skopiniai reiškiniai yra esencijos, o 1000 m skopinis lygmuo – elektrodinamika. Juodoji liepsna – mąstoma panašiai, kur tarus, kad esencijos yra „fermioninė“ substancija, juodoji liepsna būtų jos „eteris“, kurio makroskopiniai reiškiniai yra dvasinės auros, turinčios suvokimo ir sumavimo sugebėjimą ir yra visų gyvų būtybių šerdis, jų gyvoji dalis.

Tai žinoma tik 5 versijos gnostinis kūnas į hipostratą, kuris labai apibendrintas ir kuriam iki 1000 dalių trūksta labai daug. Kita vertus, naudojantis šiuo preliminariniu modeliu galima iliustruoti kaip sudaromi sątvarai ir kokios yra jų rūšys spektrinėje juostoje. Sątvaro esmė yra dualizmas, jos dvilypė sandara, kur iš materijos gyvūne suformuota judančioji dalis, o iš smulkesnių skopinių substancijų, turinčių dvasinės būties savybių, sudaryta gyvūno informacinė dalis, kurioje signalai sumuojami, kuriama vidinė ir išorinė reprezentacija, atspindinti aplinką ir joje turintį išgyventi gyvą organizmą. Sątvaras tai pirmiausiai sumatorius, kuris gali būti minimalus arba maksimalus, priklausomai nuo to, kiek surenka signalų realybėje ir kaip iš jų sukuria pasaulio ir savęs reprezentaciją. Išskiriu tokius sątvaro variantus:

a) kietas daiktas,

b) minkštos substancijos,

c) eterinis / substancinis augalas,

d) esencinis / substancinis gyvūnas,

e) JL / esencinis / substancinis gyvūnas,

f) eterinis augalas,

g) esencinis augalas,

h) JL dvasinė esybė ir t.t.

Tai galimas gyvybių pasiskirstymas, spektrinėje juostoje einant nuo materijos prie dvasios skopinio lygmens. Tai reiškia, kad galimos vieninės egzistencijos formos ir mišrios, kuriose yra materialios organikos ir nematerialios informacijos jungtinė struktūra. Kiekviena gyvybės rūšis skiriasi pirmiausiai sumuojamos informacijos gyliu ir egzistencijos mastu, kuris tiesiogiai priklauso nuo tiesos procento ir sugebėjimo ja pasinaudoti. Sątvaro informacinė dalis gali būti saiko laikymosi nuostatos, o gali būti siekianti begalybės, kuri yra stipriai išreikštos valios viešpatauti išraiška, kurioje gyvūnas „karališkas“, siekiantis būti visos realybės šeimininku ir valdovu. Toks pasirodė homo sapiens, homo rationalis principas, kurie, sukūrę savo civilizacijas, nusprendė atverti begalybę, tai yra įveikti savo ribotą sumatorių ir pakilti į aukščiausią lygmenį egzistencijų hierarchijoje, kuris būdingas tik vieninei gyvybei arba tai, kuri toliau pasislinkusi link dvasinių substancijų klodų. Nedaug holoplastinės realybės matantis sątvaras, turi tik ribotas technologines galimybes, be kurių neįmanoma išeiti į kosminio vandenyno erdves, kuriose būtų galima tapti tikra keliautojų rūšimi, įveikusia pirmą rimtą barjerą, anapus planetos ribų. Kol tai nebus padaryta, būsime globaliniu kaimu, kurį jungs ryšio ir vietinio transporto tinklai, kuriuose veikianti globalinė ekonomika pamatys senkančius technologijoms reikalingus išteklius ir teks ieškoti būdų, kaip tų išteklių klodus padaryti gausesniais kitų kosminių kūnų įsisavinimu.

Taigi gyvybė pagal sątvarų tipus gali būti suskirstyta į tokius preliminarinius variantus:

A. Negyvas daiktas.

LIM [0, 0, 0]

0 – nulinis civilizacijos gylis,

0 – nulinis egzistencijos laikas,

0 – nulinis veiklos mastas.

B. Augalas, gyvūnas.

LIM [1, 1, 1]

1 – vienetinis civilizacijos gylis,

1 – vienetinis egzistencijos laikas,

1 – vienetinis veiklos mastas.

C. Civilizuotas žmogus.

INF [6M, 1x, G]

6M – šešto laipsnio magija (filognozija),

1x – vienas standartinis gyvenimas,

G – globalinis veiklos mastas.

D. Pažangusis žmogus.

INF [200M, 10x, K]

200M – archintinio lygio civilizacijos gylis,

10x – iki 1000 metų gyvenimo trukmė,

K – kosminė civilizacija.

E. Holoplastinė sąmonė.

INF [∞, ∞, ∞]

∞ – begalinis sumavimo lapsnis,

∞ – begalinė egzistencijos trukmė,

∞ – begalinis veiklos mastas.

Ką reiškia determinantai LIM ir INF jau aiškinau: tai orientacija arba būti saiko egzistencija nesiekiant išplėsti savo galimybių, arba begalinė egzistencija, siekiant peržengti savo įgimtą esmę ir įgyti didesnių galimybių negu duota natūraliai, nesitenkinant savo ribota padėtimi. Kaip toks neatitikimas atsiranda – suprasti nesunku, tai vystymosi disproporcijos padarinys, kai fiziniai ir sensoriniai sugebėjimai, priklausantys nuo genetikos, nesivysto, o protas pasiekia tokį neproporcingą vystymosi šuolį, kad sąmonė nori perkurti save ir kitose dalyse, kad jos atitiktų norus, troškimus ir ambicijas, atveriančias begalinius tolius, tampančius žmonijos siekiniais, idealais, verčiančiais spartinti savo evoliuciją, daug greičiau persidaryti į tobulesnę gyvybę negu įmanoma natūraliai. To verčia siekti ir trumpa gyvenimo trukmė, kurioje dvasios iškeltų uždavinių pasiekti nėra laiko ir reikia išradinėti dirbtines priemones, kad tai taptų įmanoma kuo greičiau. Žinoma, galima įsivaizduoti ir natūraliai pažengusias dvasines būtybes, kurios jau dabar yra persidariusios į tobulesnes rūšis arba gimę tobulesniais, tad žmogus, matydamas tokias galimybes „siekia prilygti dievams“. Iš principo tai nėra blogas dalykas siekti tobulumo, tačiau kai lygis keliamas dirbtinai, su dirbtinėmis priemonėmis, elite atsiduria žemesnė kokybė, neatitinkanti reikalavimų ir vietoje to, kad aukštesniame maste suklestėtų jį sugadina, sukuriant degeneratinių išsigimimų protrūkį.

Tuo tarpu kol esame tik civilizuoti žmonės INF [6M, 1x, G], begalybė tik tolimas siekinys, kada nors tolimoje ateityje sukursiantis 1000M gnostinių kūnų sumatoriuje sistemą, vadinamą drakono akimi, kuri leis valdyti realybę daug geresniu valdymu ir tapti tikra kosmine civilizacija, praėjusia visas kliūtis ir pasiekusia žmonijos aukščiausio išsivystymo pakopą, kurioje gyvybė bus klestinti darnoje ir harmonijoje.

• Rišlio teorija