Pirmi aštuoniolika „Baltojo drakono civilizacijos“ tomų, sudarančių „Filognozijos pradmenis“, turi kelis skaitymo variantus, priklausančius nuo žiūrėjimo į šios dalies idėjas perspektyvos. Vienas iš variantų yra vadinamoji 9VD perspektyva, išdėstyta dešimtame tome; tačiau, artėjant prie pirmos dalies dviejų trečdalių, atsiveria ir kita perspektyva, kuri yra ne 999, bet 666. Pagal šią sistemą, visi aštuoniolika tomų dalinami į tris dalis po šešis, kur kiekvienas šešetas yra tam tikras bendros koncepcijos aspektas, struktūrinantis vystomą programą. Kuo skiriasi perspektyva 666 nuo perspektyvos 999, galima suprasti pagal dešimtame tome pateiktą informaciją, kur šeši yra žvėries simbolis, o devynį, kuris yra apverstas šešetas, – antižvėries. Antižvėris yra baltasis drakonas, inversijos būdu įveikiantis visą didžiąją sievą, tampančia lyderio savastimi ir jo veiklos masto garantu. Taigi perspektyva 666 yra žvėries perspektyva, mano knygose vadinama drakonu arba didžiąja sieva, iš kurios atsiveria pirmos dalies perskaitymas rombo metodu, kaip tezė, antitezė ir sintezė: pirmas šešetas yra tezė, antras – antitezė ir paskutinis – sintezė.
Taip gaunama visa logika, kuri yra:
A. Tezė – Filognozija.
Ši dalis sudaryta iš pirmų šešių tomų, padalintų pagal žinomą skirstymą į pagrindinę idėją, sudarytą iš metafizinės skalės ir atverto-užverto proporcijos vertinimo; sątvarologiją, sudarytą iš vidinės ir išorinės informacinės sumatoriaus dalies struktūrų, kurios yra žmogaus perspektyvos centras ir veikiančiojo psichovektoriaus atsiradimo vieta; ir substratolgiją, kuri yra užvertos dalies teorija, pradedant nuo egzistencijos, gyvenimo, gyvybės, gamtos ir baigiant kosmosu. Kaip tai atrodo perkėlus į knygų tekstus, kurie yra tiesioginė arba netiesioginė šių idėjų išraiška, pateikiama tokioje schemoje:
Filognozija:
1) „Naujo metodo principai“, 1 tomas,
2) „Ateities istorija“, 6 tomas.
Sątvarologija:
3) „Amūrinė vizija“, 2 tomas,
4) „Juodasis drakonas“, 4 tomas.
Substratologija:
5) „Vaivorykščių vasara“, 3 tomas,
6) „Gyvybės magija“, 5 tomas.
Matote, kad šis padalinimas atitinka metafizinę orientaciją į gyvybės substratą, kuri yra pagrindinis filognozijos domėjimosi objektas – atskleisti žmogaus „pirmuosius pradus“, išorinius vidinės egzistencijos pagrindus. Tam reikia kreiptis į gamtą, pradedant nuo to, kas atsiveria tiesioginei juslinei patirčiai, o po to pabandant mąstymu suvokti jos gelmines struktūras, sudarančias metafizinį tiesioginės aplinkos pagrindą. Filognozija yra ne išminties, bet pažinimo meilė, tad jai svarbesnė yra ne etinė laikysena, bet pasaulio struktūros artikuliacija. Tik po to, kai šis darbas padaromas, įvedama etinė problematika, kurios tikslas, surasti optimalią pusiausvyros padėtį, kad iš pažinimo kylančiame techniniame vystymesi nebūtų pažeidžiami savisaugos reikalavimai, būtų išliekama normos ribose. Šioje dalyje pateikiama juodojo drakono perspektyva, kurioje žmogus aiškinamas kaip gyvūninė mažoji sieva, neturinti išvystyto proto ir esanti dviejose galimybėse: laukinio arba vartotojo. Tai pradinis žmogaus variantas, tas jo tipas, kuris sutinkamas tautoje arba liaudyje, žiūrint iš vietinio žiūros taško.
B. Antitezė – Archontas.
Vidurinė dalis paženklinta įtampa tarp šiapusinio ir anapusinio, kurioje vystosi Archonto sąmonė, formuojasi jo problemos sprendimui reikalingas idėjinis fundamentas. Ši vidurinė programos dalis orientuota į didįjį žmogų, apimantį tiek mažąją, tiek didžiąją kelionę, gyvūninę ir metafizinę jo esmę. Tas žmogus yra archontas, turintis suvokti savo universalią esmę, kuri būtų ne tik vidinis psichologinis žmogus, bet ir dvasinis žmogus, kurio gilioji dalis kyla iš didžiosios sievos dvasinių klodų ir susieja archontą su realybės teologiniu centru. Žiūrint per visą metafizinį egzistencijos spektrą, archontas yra dvasinė realybė, turinti dinastinį ryšį su ankstesnėmis archontų linijomis, ateinančiomis iš didžiosios kelionės lygmens. Įsikūnijus, šis dinastinis paveldas įgauna tik žmogišką formą ir konkretų likimą gyvenimo kelionėje, kuris įtvirtinamas vidurinio šešeto tomuose, apimančiuose tiek žmogišką archonto aspektą, tiek dievišką jo esmę, turinčią atsispindėti darbuose. Visa tai knygose įgauna tokią seką:
Metafizinė kilmė:
1) „Juodoji liepsna“, 9 tomas,
2) „Senoji dinastija“, 11 tomas.
Egzistencija:
1) „Drakono akis“, 7 tomas,
2) „Rišlio teorija“, 12 tomas.
Likimas:
1) „Angelų diena“, 8 tomas,
2) „Devynių vartų doktrina“, 10 tomas.
Tai metafiziškiausia dalis, kurioje sumatoriaus šis pasaulis diverguoja su didžiosios sievos anuo pasauliu. Čia bandoma paaiškinti giluminę realybės sandarą, kuri apima archonto esmę, parodo, iš kur jis ateina ir kokia jo misijos bei kelionės pabaiga. Tačiau svarbiausia dalis yra likimas, kuris vystomas pagal 9VD logiką ir dešimtmečio bėgyje numatomo įvykio, kuris vadinasi „angelų diena“. Kas tas įvykis – nėra jokia paslaptis: tai įšventinimo pakopa pagal 9VD, kuri turi įvykti 2033 metais, kurie yra simbolinė Jėzaus iš Nazareto pakilimo į aukštutinę karalystę data, po kurio atsiveria metafizinė realybės pusė, galima matyti tiek dievišką, tiek žmogišką pasaulio variantą. Tai įvedimo į didžiosios kelionės paslaptis laikas, kai turi būti parodyta Sitra Achra, pagrindinė visų metafizinių ieškotojų svajonė. Šiuo metu turi išryškėti dvasinės sietuvos išskirtiniai sugebėjimai, leisiantys įvykdyti archonto gyvenimo kelionės uždavinį.
C. Sintezė – Kosminė civilizacija.
Paskutinis šešetas yra civilizacinė sintezė, kurią turi įvykdyti archontas, pasinaudodamas filognozijos priemonėmis. Pagal planą ši civilizacinė sintezė yra techninė sintezė, turinti tikslą išspręsti antigravitacijos problemą ir įvesti pažangios kosminės civilizacijos erą. Šią sintezę įvykdyti turiu nebūtinai aš, mano pagrindinė užduotis – paruošti priemonę, įvykdyti archonto dvasiai keliamų reikalavimų aiškinimą ir teorinę galimybių studiją, apibrėžiančią realybės prigimtį, kurioje sprendžiama problema. Šis procesas, vadinamas inversija, yra drakono šešeto virtimas į archonto devynetą, rodantį didžiosios sievos sukeitimą vietomis su mažąja sieva, kuris reikalingas juodojo drakono civilizaciją pakeisti į baltojo drakono. Tokia yra pirmos dalies „Baltojo drakono civilizacijos“ logika, atskleidžiama aštuoniolikoje „Filognozijos pradmenų“ tomų. Filognozijos ir baltojo drakono galimybių vertinimas priklauso nuo šių dviejų elementų: teorinio įrankio, vadinamo filognozija ir dvasinės archonto sątvarologijos, kurios išsivystymo lygis konvertuojamas į sintezės sėkmę ir gylį. Tomai skirstomi taip:
Būtinoji tvarka:
1) „Dievo bažnyčia“, 13 tomas,
2) „Tiesos sąmonė“, 16 tomas.
Laisvoji tvarka:
1) „Šėtono bažnyčia“, 14 tomas,
2) „Kosminė civilizacija“, 17 tomas.
Pusiausvyra:
1) „Baltasis drakonas“, 15 tomas,
2) „Pažinimo meilė“, 18 tomas.
Kadangi visi šie tomai yra sintezės tomai, juose apibendrinama tai, kas pateikta tezės ir antitezės dalyje, sujungiant į vieną rišlią visumą ir užbaigiant geometriją globaliniu psichovektoriumi, apimančiu visą realybę, kurioje turi gyventi žmonės. Šioje realybėje yra daug sluoksnių ir perspektyvų, kur esant toliau nuo centrinio uždavinio, gali atrodyti, kad su juo esi niekaip nesusijęs, tačiau toks žvilgsnis paviršutiniškas, nematantis gelmės ir civilizacijos esmės, kurioje seniai matosi, kad nenukreipus žmonijos kūrybinių ir gamybinių pastangų į išorę, o tik vartojant biosferą, gyvybę ir save, ją be saiko sutechninant, planetinei civilizacijai ateina sunkūs laikai, kurių vienintelis sprendimas, kadangi neįmanoma sustabdyti techninės pažangos, žvilgsnio nukreipimas į viršų, į kosmosą. Žinoma, tai domina tik globalinius planuotojus ir nedomina tų, kas užsiima tik asmeninėmis gyvenimo problemomis. Tad šiems „Baltojo drakono civilizacijos“ pirma dalis skirta tik susipažinimui kokia kryptimi suka civilizacija. Tuo tarpu tiems, kas tiesiogiai susijęs su šiuo planavimu – siūlau idėjų apsvarstymui ir įtraukimui į savo strateginį arsenalą.
Apsibrėžus tokį planą, pirmos „Baltojo drakono civilizacijos“ dalies galima tikėtis 2033 metais, esančiais „angelų dienos“ metais, kuriuos vainikuos Įšventinimo vartų praėjimas, pagal 9VD doktriną. „Filognozijos pradmenų“ „finalo“ esmė – šių idėjų apibendrinimas sisteminio veikalo forma, kur nėra padrikumo, eklektikos, užuominų, bet galutinė egzoterinė informacija, apibendrinanti visą baltojo drakono programą Lietuvoje.
Filognozijos pradinė mokykla 