Nors dar nelaikas skaičiuoti metų rezultatus, nes iki jų pabaigos liko pusantro mėnesio, noriu iš anksto supažindinti su šiuo metu esančia mano ateities planų būkle. Jau buvo galima suprasti, kad šiais metais trečios knygos jau nebus ir pankamas rezultatas yra dvi pagal planą publikuotos knygos: “Senoji dinastija“ (2023) ir “Rišlio teorija“ (2023). Šios dvi knygos, kartu su “Devynių vartų doktrina“ (2022), yra parengiamasis etapas susipažinimui su finaline pradinės mokyklos doktrinos versija, kuri užbaigs pirmos dalies darbinės medžiagos rinkimą. Todėl metų pabaigoje siūlau įsigilinti į šiuose tomuose pateiktą informaciją, kurioje matosi kokie reikalavimai keliami norint pereiti į aukštesnį lygį, kuriame įgaunama užbaigta filognozų asociacijos mokytinio žinojimo forma. Tai greičiausiai bus viskas, ką viešinsiu, ir Lietuvai – tai pakankamas išsivysčiusio proto žinojimo lygis, kurį galima naudoti visuomenės auklėjimui ir priežiūrai. Norint tapti tikru filognozu, reikia gyvenime būti pasiekus racionalią išsivystymo stadija ir vadovautis ne emocijomis, norais, jausmais, ambicijomis, bet protu, kuris galutinai bus apibrėžtas paskutinėje pradinės mokyklos knygoje “Pažinimo meilė“.
Galutinius ateities planus atskleisti dar ne laikas, nes tai bus padaryta sumuojant rezultatus metų pabaigoje, tačiau galiu preliminariai parodyti kaip suprantu ateinančius du metus, tai yra 2024 ir 2025. Tarus, kad per metus bus dvi knygos, o liko parašyti dar šešias, kitais metais publikuosiu:
D. Mockus. Filognozijos pradmenys: Dievo bažnyčia. 13 tomas. 2024
D. Mockus. Filognozijos pradmenys: Šėtono bažnyčia. 14 tomas. 2024
ir atitinkamai 2025 metais bus
D. Mockus. Filognozijos pradmenys: Baltasis drakonas. 15 tomas. 2025
D. Mockus. Filognozijos pradmenys: tiesos sąmonė. 16 tomas. 2025
Taip pamažu bus artėjama prie galutinės pradinės filognozijos mokyklos doktrinos formulavimo fazės, kurioje bus užbaigta viešinti mano perspektyvą į Lietuvos ir Vakarų civilizacijos istorinės raidos galimybes. Prasidėjus sparčiam Vakarų pasaulio technologiniam vystymuisi, kuriame įsigali virtuali realybė, dirbtinis intelektas, žmonių intarnetas, psichotronika, kosminė ekspansija, žmonės turi neprarasti orientyrų, nekurti suvižudiškų gyvybės scenarijų, stengtis išsaugoti žmogaus galimybes atitinkantį gyvenimą, kuris turi būti paremtas filosofinės sątvarologijos nustatytais dėsningumais, rodančiais kur žmogus nyksta ir žūsta, o kur vystosi ir klesti. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kaip suformuota galvą valdanti informacija, kaip psichovektorius ir inorfmacinis vektorius, kurios įvairius variantus analizuoju savo knygose. Mokslo era, tiesos diktatūra ir fakto apoteozė, eina į pabaigą, isterinė saviobjektifikacija neduoda norimų rezultatų, niekas netiki nė viena neginčijama “mokslo“ tiesa, nes jos yra žmogaus galvos produktas, kuris tokia pat iliuzija, kaip ir visi kiti produktai. Tai reiškia, kad reikia žiūrėti ne atitikimo kriterijaus, bet harmonijos, efektyvumo, naudos, moralės, darnos ir kitų teisingo gyvybės organizavimo idėjų. Reikia gerai apmąstyti kas yra tiesa ir kas yra vertybė, ir kaip efektyviau suorganizuoti gyvybę, kad ji nežlugtų. Tiesa buvo reikalinga perdėtam gyventojų muštravimui, kuris reikalingas isteriniam gyvybės išnaudojimui, kuriant materialinį turtą elitui. Tačiau ateina laikas, kai bus reikalaujama gyventi daug tvariau ir harmoningiau, nesivadovaujant melagingomis pseudotiesomis, kurios ateina iš perdėtos saviobjektifikacijos arba iš genetinės žmogiškos substancijos terpės, kurioje tarpsta universalios struktūros, sudarančios rūšies lygio sąmonės iliuzijų, dėl kurių visi sutaria, pagrindą. Šios iliuzijos yra tik tiesos regimybė, kuri reikalinga organizuoti ir mobilizuoti dideles mases ir reikalauti paklusnumo, naudojant psichologinę ir psichiatrinę prievartą, kuri remiasi tiesos ideologija.
Kadangi tai nėra knygos skyrius, o tik informacinis pranešimas, šia tema daugiau nesiplėsiu. Tenoriu priminti, jog tai pagrindinė sątvarologijos idėja, kad žmogaus sąmonei nėra absoliučių tiesų, o iš subjekto imama informacija, kuri objektyvizuojama, yra tas pats informacinis psichovektorius, kuris ateina ne iš pačios “objektyvios“ realybės, bet iš žmogaus galvos, kuri nėra tikrovė, o tik žmogaus vidinė ertmė, kurioje kiekvienas yra tik toks, koks sumuojamas genetikos suformuotos substancijos, esančios universalia rūšies informacija, įterpiama individualia gyvenimo trajektorija, kuri yra asmens pagrindas. Kiekvieną kartą “mokslas“ kyla tik iš to, todėl tariant F. Nietzsche’ės žodžiais yra “žmogiškas, pernelyg žmogiškas“. Filognozijoje tai F-R1 perspektyva, kuri kitaip atrodo tik pilnai įveikus žmogiškumą, kaip buvo užsiminta dvyliktame tome “Rišlio teorija“ (2023).
Toliau galima laukti “Dievo bažnyčios“ (2024) naujų įrašų ir metų pabaigoje galutinio apibendrinimo ir ateities planų paskelbimo.
Filognozų asociacija, 2023-10-09
Filognozijos pradinė mokykla 