„Filognozijos pradmenys“ yra pristatomi kaip darbinė medžiaga, iš kurios laikui bėgant bus sukurtas centrinis veikalas, apibrėžiantis kas yra filognozija. Kol kas idėjos ganėtinai eklektiškos, nes jose susipina filosofijos, mokslo ir religijos principai, įeinantys į realybės sampratas formuluojamas iš įvairių perspektyvų. Tačiau laikui bėgant turi išsigryninti vien filognozinė prieiga, kurioje nėra tikėjimo arba eskperimento, vien žmogaus pažinimo sugebėjimas, turintis apibrėžti absoliučios tikrovės statusą, iš žmogaus vidinio pasaulio žiūros taško. Filognozija yra pažinimo meilė, susijusi su gnoseologijos arba epistemologijos teorija, tačiau siekianti išryškinti naują požiūrį į žmogų ir proto gebėjimus atverti gelmę. Ši tema domino, pavyzdžiui, I. Kantą, kurio manymu gelmė žmogui nepasiekiama, daiktas savaime – nepažinus. Tuo tarpu aš filognozijoje laikausi nuostatos, kad gelmė pažini, nes tai pirmapradė realybė, kurioje žmogus yra pirmiausiai, tad tiesiogiai su ja sąveikaudamas, gali ją veikti, ir su techninėmis manipuliacijomis padaryti ją pažinia. Tai reiškia, kad kiek I. Kantas kalbėjo tik apie proto galias, aš filognozijoje kalbu taip pat ir apie veiksmą, kuris, papildydamas mąstymą, padaro transcendenciją pasiekiama tiesioginei manipuliacijai.
Filognozijos idėja gimė 2018 metų gegužės mėnesį, kai rašiau pirmą „Filognozijos pradmenų“ tomą, kuriame ją apibrėžiau kaip anapusinės realybės atodangą įvairiomis teorinėmis ir praktinėmis priemonėmis. Tai susiję su žmogaus sąmonės kaip sumatoriaus idėja, kuris sumuoja tik ribotą informacijos kiekį ir iš jos kuria nepilną realybės vaizdą, kuriame neatsispindi pilnas, holoplastinis pasaulis. Filognozija yra tarsi informacinis burbulas, kuris kompensuoja skirtumą tarp sumatoriaus ir holoplastinės realybės, įvedant į protą teorinę sintezę, atveriančią nematomą realybės gelmę. Pagrindinė polinė struktūra apibrėžianti visą filognozijos principą yra mažoji sieva ir didžioji sieva, kur pirmoji yra žmogus, o antroji – kosmosas. Tarp jų įsiterpia įvairūs santykiai, vadinami teorine sinteze ir technine sinteze, kurioms vystantis ir augant kuriasi įvairios civilizacijos, įvairiai apibrėžiančios santykį tarp vidinės žmogaus ir išorinės pasaulio realybės. Visa filognozija sudaryta iš 900 postulatų, sudėtų į penkiaknygę „Baltojo drakono civilizacija“, kur viena dalis apima 180 postulatų. Atitinkamai, kadangi planuose yra paviešinti vieną, bazinę knygą, atskleistas turi būti penktadalis postulatų, kurie reikalingi sąmonių apibrėžimui lokalinės valstybės masteliu. Formule pavaizduota tai atrodytų taip:
MS (1) – 180 postulatų – DS (999)
Iš pradžių postulatai formuluojami remiantis sumatoriaus realybe, tačiau paskui jie persislenka į išorinę, holoplastinę pusę, kur žmogų aiškina jau iš trečio asmens perspektyvos, dievišku žvilgsniu. Taip pat šį principą galima apibrėžti ir kitaip, kur postulatai yra šėtono bažnyčios, arba techninės visatos, kurie kuriami iš žmogaus perspektyvos; bei dievo bažnyčios, kur postulatai apibrėžia natūralią, dievišką tvarką. Tai reiškia, kad tai, ar 900 filognozijos postulatų yra žmogaus ar dievo, dar bus nustatyta ateityje, priklausomai ar kalbama apie dirbtinę ar apie natūralią realybę. 1 + 999 yra informaciniai vienetai, perkeliami į vidų arba į išorę, kur vienetas yra žmogaus ola, o 999 yra išorinė transcendencija grindžianti žmogaus realybę, esanti dieviška kuriančiąja galia, iš kurios atsiranda visa gyvybė. Kaip šie vienetai konvertuojami į 180 postulatų, bus atskleista paskutiniame pirmos dalies tome „Pažinimo meilė“ (18 tomas). Tai filognozijos galutinio suformulavimo tomas, kuriame nelieka religijos, magijos, filosofijos, mokslo, vien filognozija, arba pažinimo meilė, turinti pateikti holistinį žmogaus modelį, kuriame sątvarologijos metodu parodoma kaip žmogus pažįsta pasaulį, kokios šio pažinimo gelminimosi galimybės.
Filognozijos tikslas – suformuluoti naują discipliną, kuri būtų pažangesnė už ankstesnes, ir leistų formuoti mąstymo ir veiksmo stilių, kuris išvaduotų žmogų iš ankstesnių civilizacijų klystkelių ir pagrįstų naują požiūrį į žmogų ir tikrovę. Tai yra mano artimiausias planas, kurio galutinė riba yra 2033 metai, vadinami „Angelų diena“. Šiuo metu filognozijai yra 5 metai, ji yra formulavimo stadijoje, o užbaigta bus per 15 metų, skaičiuojant nuo minėtos atsiradimo pradžios.
Kol kas filognozija formuluojama kai gelminė arba metafizinė sistema, tačiau esant holoplastinei sąmonei, visa metafizika išnyksta ir pakeičiama transcendentine empirija. Susiejus šį principą su mažosios ir didžiosios kelionės idėja, galima sakyti, kad pirma dalis – sumatoriaus filognozija, o holoplastinė filognozija pasiekiama prasidėjus didžiajai kelionei, kai perėjus slenkstį atsiveria dvasinis regėjimas. Kitaip sakant, einant gyvenimui didžiuoju gyvybės ratų, pasiekiama ne tik sumatoriaus filognozija, bet ir holoplasinė, tačiau tam reikia užbaigti visą ciklą, praeiti visą gyvenimo kelią ruošiantis atsiversiančiai „Dangaus karalystei“, kaip žadėjo Jėzus iš Nazareto ir gnostikai. Dėl šios priežasties ir aiškinau, kad filognozijoje yra trys rišliai: R1 – sumatoriaus, R2 – dvasinės būtybės, R3 – dieviškos būtybės. Todėl yra R1-R2-R3 priklausantys 900 postulatų, kurie yra ne šio pasaulio ir regimi tik atsivėrus anapusinei dimensijai.
Filognozijos pradinė mokykla 