Pagrindinė holoplastinės filognozijos formulė yra išreiškiama mažąją ir didžiąją sievą sujungiant 900 postulatų, kurie nustato visus įmanomus santykius tarp žmogaus olos ir transcendentinės realybės. Šie postulatai formuluojami jau pasiekus aukštesnį žinojimą, žinant kas yra žmogus ir pasaulis, tai yra ne vien spekuliatyviu būdu. Todėl tam, kad filognozas pasiektų šį lygį, reikia aukštesnės sąmonės, dvasinio šuolio į aukštesnę būtį, kurioje jo sąmonė išvysčiusi galutinę formą. Sutrumpintu greitraščiu tai turėtų atrodyti taip:
MS – 900P – DS
Akivaizdu, kad šioje struktūroje žiūrėti galima tiek iš išorės į vidų, tiek iš vidaus į išorę. Pastarasis variantas yra natūralus, nes žmogaus sąmonė yra apribota ola, kurioje aukštesnė realybė atsiveria susiaurintu būdu, daug dalių išimant, nerodant pagrindinio būties principo. Mano pasirinktas principas žiūrėti ne iš kairės į dešinę arba iš dešinės į kairę, bet atsiribojus, iš viršaus į apačių arba nuo savęs į priekį, taip kaip žiūrima į tekstą, nevedant žvilgsniu per eilutės seką, iš kokios nors krypties, žiūrint į centrą, balansuojant tarp mažosios ir didžiosios sievos. Tačiau kadangi 900 šimtai yra visa sistema, o aš nusprendžiau atskleisti tik vieną pakopą iš penkių, bus rodoma 180 postulatų, įeinančių į pradinės mokyklos programą. Tai yra:
MS – 180P – DS
Pradinė mokykla bus pateikta „Filognozijos pradmenyse“, sudarytuose iš 18 tomų, iš kurių šiuo metu parašyta dvylika. Todėl norint suprasti kokie šie 180 postulatų, jų galima pabadyti ieškoti viešinamuose tomuose, kur kiekviename iš jų turi būti apie 10 postulatų vertės informacijos. Žinoma, jie nėra išdėstyti ir išaiškinti sisteminiu ir akivaizdžiu principu, tačiau sugebant sujungti aštuoniolika tomų į vieną visumą, į vieną modelį, ir pamatyti visus bendro modelio dėmenis, o paskui pažiūrėti, kaip nuosekliai jie visi atskleidžiami nuo pirmo iki aštuoniolikto tomo, galima suprasti koks yra pradinės mokyklos idėjinis turinys ir kokia jos konceptualinė logika.
Pirmas svarbus bruožas, kurį reikia suprasti, yra tas, kad pradinės mokyklos pagrindinė antitezė yra pasirinkimas tarp juodojo ir baltojo drakono poliaus, kurie atspindi dvi civilizacijos ir filognozijos galimybes, pastatytas arba ant Dievo, arba ant Žmogaus tvarkos. Juodojo drakono principo atstovas Lietuvoje yra A. Šliogeris, kurio sistema atitinkamai apima 90 postulatų; o baltąjį drakoną atstovauja D. Mockaus filognozija, kuri irgi apima 90 postulatų, esančių jau metafizinio pažinimo kryptyje. Gali kilti klausimas, koks tarp jų pagrindinis skirtumas, išreiškiamas struktūriniu / analitiniu būdu, filognozijai būdinga formule? Tai padaryti nesunku, ypač naudojant lygybės ženklą „=“, kur A. Šliogerio filosofijoje didžioji sieva lygi mažajai sievai, o D. Mockaus filognozijoje didžioji sieva jai nelygi:
I. DS = MS (+x) – imanentinė x struktūra;
II. DS ≠ MS (+x) – transcendentinė x struktūra.
I. Pirmuoju atveju laikoma, kad žmogaus ontologinės hologramos kuriama vidinė ola yra visas pasaulis, anapus kurio nieko nėra. Tai reiškia, kad transcendencija yra ne išorinė be vidinė, olą dalinati į dvi dalis: objektų dalį ir žmogaus dalį, kurie vienas kito atžvilgiu yra išoriški, kažkas panašaus į „imanentinius transcendentus“. Žmogus iš vidaus mato šią erdvę kaip vientisą visumą, tačiau jos priekinė ir galinė dalis – skirtingų kokybių ir žmogus atitinka čia-būseną, o pasaulio objektai – ten-būseną, kaip judėjimo arba siekimo tikslai, kurie žmogaus atžvilgiu yra transcendentiniai. Naudojant mano žymėjimus, kauzaliniai kūnai A. Šliogerio filosofijoje sutampa su akių kūnais, ir be šios tiesioginės empirinis koreliacijos, arba lygybės, manoma, jog nėra jokios kitos, transcendentinės realybės, kurioje būtų tikras pirmapradis daiktas, o akių sukuriama forma – tik šios pirmapradės realybės reprezentacija. Toks požiūris suabsoliutina vidinę fenomenologinę realybę, pilnai pašalina metafizinio anapus idėją, ir laiko, kad anapus ir šiapus pilnai sutampa ir susilieja empiriniame daiktiškume. Šio pasaulio technika, arba dirbtinis pasaulis, žymimas +x, visas yra imanentinis, nes gaminamas iš akivaizdžiai šiapus atsiveriančios medžiagos, todėl neturi jokios gelmės, jokio anapusinio priežastingumo, kuris visas laikomas empiriniu, turinčiu turėti aiškiai regimas, apčiuopiamas ir parodomas priežastis. Dirbtinio +x plėtra visa ribojama vidinės olos galimybių ir galiausiai technika pasiekia ribą, kurią įveikti įmanoma tik perėjus prie transcendentizmo hipotezės. Tačiau laikantis juodojo drakono nuostatos, kaip tai daro A. Šliogeris, toks perėjimas neįmanomas, nes manoma, kad net jeigu šis anapusinis pasaulis ir įsteigiamas vidinėje oloje, visos jo raiškos priemonės sutampa su imanentinėmis +x simbolikomis, kurios niekada negali tikru išsiveržimu išsiveržti anapus ir visada lieka tik pseudotranscendentų statuso.
II. Šiam požiūriui priešingas požiūris yra propaguojamas D. Mockaus, pagal kurį didžioji sieva nesutampa su mažąja sieva, bet yra daug daugiau negu susiaurinta ontologinė holograma, todėl tarp jų įsiterpia nežinomas +x, kuris yra jau ne imanentinis, o transcendentinis. Tai reiškia, kad kauzalinis kūnas nesutampa su akių kūnu, ir jie tarpusavyje susiję kaip tikras daiktas ir jo reprezentacija, kuriama sumatoriaus juslumo. Tai pasakytina pirmiausiai apie žmogų, kuris yra ne tai, kas atsiveria oloje, o tai, kas yra anapus jos, pirmapradėje realybėje. Vadinasi, D. Mockaus manymu, žmogus veikia holoplastinėje didžiosios sievos terpėje, o savo mažojoje sievoje tik reprezentuoja tai, kas vyksta anapus ir šis reprezentavimas kuriamas tik apribotu ir labai susiaurintu būdu, todėl kauzaliniai kūnai visada yra daug daugiau negu reprezentuoja sumatoriaus juslumas. Tai reiškia, kad vidinė žmogaus ola yra ne tikras pasaulis, ne tikra gyvybinė erdvė, o tik piešiamas holograminis paveiksliukas, kurio pagrindu jis savo pirmapradžiu kūnu kuria dirbtinę realybę jau anapusinėje terpėje, kuri yra technikos konstravimo vieta. Tačiau nepažinus realybės arba substancijos prigimties, sudėtingą techniką konstruoti neįmanoma, tad iš pradžių idėjos apsiriboja paprasto juslumo atveriama materija, iš kurios gaminami tik elementarūs įrankiai. O šiuolaikinės technologijos atsiranda tada, kai peržengiamas regimas pasaulis ir supratimas, žinojimas įsibrauna daug kartų toliau negu leidžia empirinis pažinimas. Aukštasis pilotažas prasideda tada, kai pirmapradžiais kūnais ir įrankiais žmogus įsigudrina kurti techniką iš nematomos substancijos, kurio +x peržengia akių vaizdą, ir dirbtinę realybę padaro transcendentine ne šiapusiniu, bet anapusiniu būdu. Šios teorijos pagrindu kuriama baltojo drakono civilizacija, kuri savo raigo teorijoje toli peržengia vidinės olos ribą ir žinojime pereina prie anapusinio pasaulio valdymo, net jo neturint empirinėje patirtyje.
Pradinėje mokykloje tai du kertiniai požiūriai, kuriuos, kaip jau sakiau, atstovauja A. Šliogeris ir D. Mockus. Šios mokyklos pagrindinis klausimas yra kokią civilizaciją turėtume rinktis, kaip suderinti šiuos du kraštutinius požiūrius, vadinamus imanentizmu ir transcendentizmu. Jie skiriasi vertinimu, ar visa ontologinė holograma yra vidus, ar vidus yra tik ta dalis, kuri reprezentuoja žmogų. A. Šliogeris laikosi požiūrio, kad anapus ontologinės hologramos neturi būti nieko ieškoma ir kad klepsidros struktūra, sudaryta iš Esmo ir Niekio yra visa realybė; o D. Mockus tiek objektinę, tiek subjektinę sąmonės dalį laiko vidine reprezentacija, anapus kurios yra tikra pirmapradė transcendencija, kurioje veikia žmogus anapusiniu būdu, tai yra žiūri sąmonėje, o kuria anapus; ir kiek čia aprėpia substancijų manipuliacijose, tiek sugeba konstruoti metafizines, anapusines technologijas, kurių principai atsiveria jau ne vizualiniu, bet racionaliu pavidalu. Šis požiūris išreiškiamas Uroboro priemone, kur galvinė jo dalis vadinama sątvaru, atitinkančiu klepsidrą A. Šliogerio filosofijoje.
Pradinės filognozijos mokyklos apibendrinime pateiksiu abu šiuos požiūrius, kur juodojo drakono 90 postulatų atspindės A. Šliogerio civilizacijos kryptį ir 90 baltojo drakono postulatų atitiks D. Mockaus civilizacijos kryptį. Juos sujungus gausis 180 pradinės filognozijos mokyklos postulatų, kurie užbaigs „Baltojo drakono civilizacijos“ pirmą dalį.
Filognozijos pradinė mokykla 