F. Nietzsche’ė yra kitas filosofas šalia A. Šliogerio, kurį svarbu žinoti, norint suprasti filognozijos pagrindinę idėją. Tam reikia būti perskaičius visą jo kūrybą, kurią siūlau skaityti tokia tvarka kaip parodyta toliau pateiktame paveiksle. Knygos padalintis į du blokus: Pagrindinį ir Papildomą, kur pirmasis yra filosofo teorijos branduolys, o antrasis – daugiau asmeninis, rodantis F. Nietzsche’ės asmenį ir sociokultūrinę aplinką. Perskaičius knygas reikia suprasti kokia filosofo:
- Ontologija.
- Epistemologija.
- Etika.
- Estetika.
- Istorija.
- Mitas.
Tai padarius išryškėja nyčiška sątvarologija, jos pagrindiniai dėmenys ir kryptys.

Palyginus su filognozija, F. Nietzsche’ės formulė būtų tokia:
MS – ateities filosofai – gyvenimas – DS – F. Nietzsche’ė
Filognozijos struktūra atitinkamai yra
MS (1) – R6 – RA6 – DS (999) – D. Mockus
F. Nietzsche’ės kuriamas rišlys ir raigas buvo R (FN) ir RA (FN), o mano variantą būtų galima pavaizduoti analogiškai R (DM) ir RA (DM), kur R lygu filognozija ir specialusis jos variantas – antigravitacijos teorija, kuria vadinu sunkio dinamika.
F. Nietzsche’ė kovos objektas buvo bažnyčia, kurios struktūra tokia:
MS – Evangelijos – Bažnyčia – DS
Evangelijos yra teorinė sintezė, o Bažnyčia yra techninė sintezė. Pagrindinis F. Nietzsche’ės argumentas, kad šis sistema, vadinama krikščionybe, yra antigyvenimas ir antigyvybė, kuriems jis Viršžmogio asmenyje priešpastato gyvenimą ir gyvybę.
