Tai, kad savo vidiniame pasaulyje kiekvienas žmogus yra vienintelis tikras suprato dar M. Stirner‘is (1806 – 1856) savo veikale „Vienintelis ir jo nuosavybė“ (1844). Šis principas filognozijoje yra bazinis, aiškinant, kad kiekvienas žmogus yra atskira nuo kitų „ola“, kurioje jis save suvokia kaip savo pasaulio centrą, o kiti pasirodo tik kaip periferiniai objektai, jau iš savo „gelmių“ reiškiantys norus ir pretenzijas. Šis pasaulis vadinamas sątvaru, kurio vidinių ir išorinių struktūrų apmąstymas yra filosofijos, mokslo bei filognozijos uždavinys. Sątvaras dalinamas į dvi dalis, viena kurių yra žmogus, o kita – nežmogiškas pasaulis. Naudojant kaip pagrindą individualią egzistenciją, o ne abstraktų žmogų, šios dalys pavirsta į konkretaus asmens, pavyzdžiui mockuvos sritį, ir konkrečios vietovės arba šalies sritį, pavyzdžiui, Lietuvos. Tai sątvaras, suformuotas kultūrinės ir nekultūrinės aplinkos, naudojant kalbines formas ir pavadinimus, susijusius su konkrečia vietove, epocha, visuomenės santvarka ir pan.

Todėl kiekvienas žmogus savo oloje gyvenimo kelionę pradeda nuo informacinių sluoksnių, suformuojančių vidinę konvergenciją arba divergenciją, priklausomai nuo to, koks santykis tarp vidinės bei išorinės olos dalies. Šis santykis aiškinamas 9 vartų doktrinos priemonėmis (9VD), kur vartai yra ta pusiausvyros sritis, kurioje išorė susilieja su vidumi ir kurią peržengus patenkama iš vidaus į išorę arba iš išorės į vidų. Šis peržengimas įgauna tam tikrą charakterį bei formą, reikalingą sukurti tinkamam santykiui su išore, tai yra su „Lietuva“, „lietuviais“, jeigu 9VD taikoma Lietuvoje. Šios doktrinos tikslas, įveikti šiuos paviršutiniškus ir seklius sątvaro pavidalus, kurie yra ne tavo asmeninė „kūryba“, bet invazija iš išorės, įsitvirtinanti viduje tarsi koks svetimkūnis ir formuojanti tavo kaip „lietuvio“ santykį su „Lietuva“. Pasiekus šį tikslą atsiduriama pirmapradėje olos struktūroje, kurią vadinu šviesos arka, kuri, nuvalyta nuo visų ją neteisingai perdirbančių kultūrinių formų, leidžia sugrįžti prie autentiško savęs, tapti filosofu, o paskui ir filognozu.

Kadangi filognozija kuriama mano egzistencijos kontekste, turi būti atsižvelgiama į mano asmeninę 9 vartų doktrinos variaciją, kuri tiesiogiai siejasi su mano gyvenimo formomis. Ši sistema padalinta į tris dalis, po 3 vartus kiekvienoje, kur viena dalis sudaro 33 gyvenimo metus. Pirmi 33 metai yra įtakojami mockuvos ir Lietuvos formavimosi, kurioje turi būti praeiti tokie vartai:

1. Individualumo.

2. Nesekimo.

3. Bendravimo.

Šie vartai reikalingi vidinės, subjektyvios sątvaro dalies suformavimui, savo Aš atradimui, tapatybių išsivystymui, kuriame žmogus „tampa tuo, kuo yra“ pagal savo paveldėtą prigimtį. Šis laikotarpis reikalingas charakterio atsiradimui, kuris būtų pusiausvyras, subalansuotas, tvirtas, žinantis kas jis yra, ko siekia ir ryžtingai kovojantis dėl pasirinkto gyvenimo kelio. Svarbūs yra bendravimo vartai, kurie rodo tarpinę padėtį tarp tarnavimo ir viešpatavimo, atsisakius savo Aš, Valios, arba Ambicijos pagrindu kurti piramidę, po savimi pakišinėjant žmones ir pasaulį, siekiant tapti jo užkariautoju. Šis laikotarpis vis dar yra mockuvos-Lietuvos laikotarpis, kuriame verčiama dalyvauti visuomenėje, kuri žiūrima per suformuotos kalbinės / tautinės tapatybės akinius.

Antras 33 metų etapas taip pat gyvenamas mockuvoje-Lietuvoje, tačiau vis labiau peraugant šį pasaulį, nes protas susiformuoja tiek, kad šios asmeninės, tautinės formos tampa per ankštos dvasiniam vystymuisi, tad šio laikotarpio tikslas – iš šios personos išsivaduoti. Tai daroma per tokius vartus:

4. Karo.

5. Transcendavimo.

6. Kelio davimo.

Šis etapas trunka iki 66 metų amžiaus ir jo tikslas – pasiekti autentišką, pirmapradį žmogų, vadinamą šviesos arka, praradus savo asmeninę mockuvos tapatybę ir pamačius pasaulio dalį ne kaip „Lietuvą“, bet kaip pirmykštę tikrovę, kurioje nėra žmogaus, kalbos ir jo sukurtų kultūrinių / civilizacinių formų. Tik taip pasaulis suvokiamas kaip tai, kas jis yra iš tikro, prarandamos visos neurolingvistinio programavimo formos, žiūrima į realybę iš dvasinių gelmių, kurioje atsiveria grynas, nuogas sątvaras, pirmapradė Platono ola, kurioje matai, jog esi vienintelis akistatoje su transcendentine realybe, kurios gelmėje glūdi tavo egzistencijos paslaptis, esanti anapus civilizacinių formų, sukurtų žmogaus. Kadangi „Lietuva“ pretenduoja į tavo gyvybės šeimininkų statusą, ji taip lengvai tavęs šiuo filosofijos keliu nepaleidžia, tad reikia praeiti „karo“ vartus, kurių tikslas išsivaduoti iš išorinės realybės pančių, kad galėtum vykdyti savo 9VD programą. Kadangi šis etapas pasiekiamas esant virš 66 metų, visos duoklės būna atiduotos, ir likusį gyvenimo etapą galima paskirti sau. Transcendavimas – tai šio pasaulio iliuzijos peržengimas, supratus, sątvaro olos iliuziškumą ir efemeriškumą, įskaitant visas kultūrines, civilizacines ir politines formas. Kelio davimas yra tas pats principas, kuris vykdomas vidinėje sątvaro dalyje mockuvos atžvilgiu. Tai tavo šeima, giminės, jų sukurtas vidinis ir išorinis kalėjimas, kuris, einant 9VD keliu, taip pat turi būti įveiktas. Tik sėkmingai praėjus šiuos etapus prasideda gyvenimas autentiškoje šviesos arkoje, kurioje išsiprogramuoja protas, tampa laisvas ir pirmapradis.

Tik tada prisideda trečias 33 metų etapas, kuris jau yra ne mockuvoje-Lietuvoje, bet šviesos arkoje, kurioje pamatoma vidinė olos struktūra, galima užsiiminėti pirmaprade filosofija, aprašinėjant anapus kultūrinių programavimų esančią vidinę olą. Ankstesniuose etapuose, dar aprašinėjama savo suformuota tapatybė, arba sprendžiamos politinės ir kultūrinės problemos. Tačiau trečio etapo sątvarologija jau yra tikras žmogus ir tikras pasaulis, kuriame dirbtinis, žmogiškas sluoksnis peržengiamas ir atsiduriama laukinėje vidinio pasaulio erčioje. Šiame etape yra tokie vartai:

7. Ištikimybės.

8. Įšventinimo.

9. Begalybės.

Kadangi tai šviesos arka, turima struktūra MS (1) – DS (999), kuri septintuose, Ištikimybės, vartuose subalansuojama, surandamas pusiausvyros taškas, atsistojama maždaug per vidurį, kad būtų galima atverti transcendentinę gelmę, pažinti pasaulį iš priešingos pusės, kuriame žmogus pamatomas ne kaip tai, kas jis yra sau pačiam kaip „vienintelis“, bet ir iš išorinės realybės, kuri atsiveria atsistojus anapus Platono olos. Tada prasideda Įšventinimo etapas, kuris reiškia pasiruošimą susitinki su begalybe, atsiveriančia išsijungus mažosios sievos struktūrai, žmogaus vidinei olai ir perėjus prie dvasinės egzistencijos, kuri pilnu atsivėrimu atsiveria tik po mirties. Tačiau jai prisiartinus, žmogus pradeda regėti anapusinio pasaulio paslaptis, „šis pasaulis“ pilnai būna įveiktas, todėl ši būsena geriausia metafizinės filosofijos sugebėjimų įjungimui, aprašant tai, kas pasirodo didžiosios kelionės pradžioje tam, kad būtų galima paslaptimis pasidalinti su žmonėmis, esančiais ankstesniuose gyvenimo etapuose. Begalybės vartai yra paskutiniai, devinti vartai, kuriuos praėjus, susitinkama su anapusiniu pasauliu, žmogus ir jo gyvenimas pamatomas tikru pamatymu jau esant anapus jo, kitaip sakant, žinant visas jo paslaptis, iliuziškumą ir laikinumą, prie jo neprisirišant, drąsiai žengiant anapus.

Šis kelias yra ezoterinės filognozijos, prasidedantis nuo savo vidinio pasaulio suformavimo, kad būtų išugdyta tinkama asmenybė atlaikyti mažojoje kelionėje ištinkančius smūgius, tada įveikiama socialinė priespauda ir teroras, kuriame tavo gyvenimas savinamasis įvairių organizacijų, žiūrimas kaip resursas, iš kurio jie turi uždirbti, o kai pamato, kad sugebi psichologiškai atlaikyti spaudimą, organizuoja gyvenimo sutriuškinimo operaciją. Šis etapas yra vidurinis, vadinamas karo ir kovos etapu, kurio metu turi išsikovoti pakankamai aukštą statusą, kad tavęs nebūtų įmanoma sunaikinti ir atimti paskutinio gyvenimo etapo laisvės. Svarbiausia gyvenimo dalis yra trečia, kurioje jau matai visą savo vidinės olos struktūrą ir kuo joje tau yra kiti žmonės, taip pat gyvenantys savo olose, bet apimti įvairių haliucinacijų, deliuzijų ir kliedesių, bandantys tavimi pasinaudoti, pavergti, uždirbti pinigų, apiplėšti ir pan. Visą šį pasaulį įveikus – tiek savo vidinėje, tiek išorinėje sątvaro kryptyje – pasirodo tikras pasaulio vaizdas, kuriame jau turi pilną tiesos sąmonę ir gali užsiimti civilizaciją peržengiančių veiksmų vykdymui. Mano asmeninėje 9VD tai aukščiausias filognozijos taškas, kuris atsivers pačioje gyvenimo pabaigoje, praėjus Begalybės vartus.

• dievo bažnyčia