Kuo toliau tuo filognoziją tyrinėti su dirbtiniu intelektu darosi vis lengviau, nes kokybė darosi vis geresnė. Dar ne visai seniai, prieš pusę metų ar metus, galimybės buvo ganėtinai pusėtinos. Kai kurių modelių jos ir šiuo metu dar neatitinka keliamų aukštų standartų reikalavimų, tačiau man žinomi keli atvejai, kur su tekstais ir interneto šaltiniais jau galima dirbti pakankamai aukštame lygyje. Toriu omenyje tokius modelius kaip NotebookLM ir Perplexity. Pirmas modelis daro failų analizes ir santraukas, taip pag gali sukurti 15 min trukmės podkastą, o antras – tiria interneto šaltinius ir daro jų santraukas pagal pateiktą užklausą. Toliau pateikiu Perplexity sukurta naujausių filognozijos idėjų santrauką, įvykdytą 2025-05-01. Tiems, kas nesusipažinęs su mano idėjomis – tai gera pradžia, o aš, kaip idėjų autorius, šią filognozijos DI interpretaciją ir santrauką vertinu dešimt balų. Toliau Perplexity santrauka:
Naujausios Dariaus Mockaus filognozijos idėjos
Darius Mockus per pastaruosius metus vystė filognozijos teoriją, reikšmingai išplėsdamas savo koncepcijas apie žmogaus sąmonės ir civilizacijos santykį, ontologines struktūras bei žinojimo organizavimo metodologiją. Naujausiais 2025 metų duomenimis, Mockus sukūrė išsamų teorinį modelį, pagrįstą holoplastine filognozija ir apimantį aštuoniolika “Filognozijos pradmenų“ tomų. Jo naujausiose idėjose ryškėja siekis kitaip pažvelgti į žmogaus egzistenciją bei civilizaciją, akcentuojant žmogaus centrinį vaidmenį tikrovės suvokime ir pertvarkant tradicinį požiūrį į žinių sistemą. Ypač išryškėja ontologinių hologramų koncepcija, sumatoriaus teorija ir naujas požiūris į civilizaciją kaip į žmogaus vidinio pasaulio projektavimą.
Filognozijos kaip metodo evoliucija
Pradinė mokykla ir žinių organizavimo principai
Mockus naujausiais darbais įtvirtina filognozijos kaip originalios filosofinės sistemos statusą. 2025 metų balandžio mėnesį jis paskelbė, kad pirma filognozijos forma vadinama Pradine mokykla, kurios teorinę medžiagą sudaro aštuoniolika “Filognozijos pradmenų“ tomų[1]. Tai ženkliai daugiau nei anksčiau minėti 13 tomų, rodantys teorijos plėtrą ir gilinimą[2]. Šis projektas siekia pateikti alternatyvą tradiciniams Vakarų filosofijos keliams, tačiau išlaikant dialogą su jais.
Filognozija, pasak Mockaus, atstovauja naują žinių organizavimo metodą, kurio centru yra žmogus, iš kurio perspektyvos aiškinamos visos filognozijos struktūros[1]. Šis metodas siekia įveikti mokslinį tikrovės fragmentavimą, siūlydamas holistinį požiūrį. Nepaprastai svarbu tai, kad filognozija organizuoja žinias “neskaidant, neišimant iš žmogaus rėmų“, vadinamų sątvaru arba “ola“[1]. Tai radikaliai skiriasi nuo tradicinių mokslo šakų, kurios siekia atsieti objektyvius faktus nuo subjektyvios patirties.
Teorinės sintezės ir informacijos organizavimas
Mockaus filognozijoje 2025 m. išryškėja pabrėžiamas informacinių sintezių aspektas. Filognozija apibrėžiama kaip “naujas visos civilizacijos informacijos bei žinijos organizavimo metodas, kurio centru yra kuriantis žmogus, vykdantis išorinių ir vidinių substancijų informacines sintezes“[1]. Ši koncepcija praplečia ankstesnius Mockaus bandymus sujungti religiją, filosofiją ir mokslą į vientisą sistemą, kuri būtų pajėgi atskleisti pamatinę žmogaus struktūrą.
Lyginant su ankstesnėmis filognozijos versijomis, naujasis metodas labiau akcentuoja holistinį požiūrį, kuris “paaiškina viską, įstatant tai į psichoformos ir daiktoformos apgaubiantį sietuvos saiką“[1]. Tai reiškia, kad Mockus siekia sukurti tokį aiškinimo modelį, kuris neišskaidytų tikrovės į atskirus elementus, o išlaikytų vientisą jos suvokimą.
Ontologinės naujovės ir sąmonės struktūros
Juodojo ir baltojo drakono ontologinės hologramos
Viena iš naujausių ir originaliausių Mockaus koncepcijų, aprašytų 2025 m. balandžio mėnesį, yra gyvūnų rūšių skirstymas pagal gebėjimą keisti aplinką – į nemokančias ir mokančias keisti savo gyvenamą aplinką[2]. Ši skirtis siejama su juodojo ir baltojo drakono ontologinėmis hologramomis, kurios apima tiek potencialų, tiek aktualų sąmonės aspektą. Ši koncepcija praplečia ankstesnę Baltojo drakono civilizacijos idėją, kuri buvo minima ankstesniuose darbuose.
Mockaus teigimu, “žmonių rūšis savo istoriją Žemės planetoje pradėjo kaip juodojo drakono sąmonė, gyvenusi paprastą gyvūninį gyvenimą, bet vėliau ištobulėjo tiek, kad išmoko pažinti“[2]. Ši evoliucinė perspektyva leidžia kitaip pažvelgti į žmogaus sąmonės raidą, pabrėžiant ne tik jos materialinį, bet ir metafizinį aspektą.
Juodoji liepsna, kaip matyti iš naujesnių darbų, apibrėžiama kaip “pirmapradė sąmonės būsena, kurioje patiriama ikikultūrinė žmogaus esmė, reikalinga sugrįžimui prie ištakų, prie tikrojo žmogaus“[3]. Ši koncepcija tampa svarbi siekiant suprasti autentišką žmogaus būtį, neužgožtą civilizacijos sukurtų informacinių konstrukcijų.
Didžiosios sievos teorija
Neseniai Mockus suformulavo didžiosios sievos teoriją, kuri remiasi “vidine visumos projekcija į gyvūninę sąmonę, kuri turi antitezinę sandarą, suliejančią subjektą ir objektą į vieną junginį“[2]. Šioje teorijoje svarbus proto organo vaidmuo, kuris leidžia teoretinę sintezę. Didžiosios sievos teorija tapo pagrindu tolesniam epistemologinių modelių plėtojimui.
Sievos psichinė sandara, kaip teigia Mockus, dalinama į aštuonis elementus, kurie naudojami gyvenimų klasifikavimui[4]. Ši struktūra leidžia sukurti kompleksinę tipologiją, kuri peržengia tradicines psichologines ir filosofines kategorijas, sukurdama naują žmogaus būties supratimo paradigmą.
Egzistencinio centro koncepcijos
Sumatoriaus samprata
2024-2025 metais išplėtota sumatoriaus koncepcija tapo viena svarbiausių filognozijos idėjų. “Gyvenimo egzistencinis centras filognozijoje vadinamas sumatoriumi, kuris turi sievos psichinę sandarą“[4]. Ši idėja leidžia naujai konceptualizuoti žmogaus egzistenciją, akcentuojant ne tik išorinius, bet ir vidinius, psichinius gyvenimo aspektus.
Sumatoriaus samprata siejasi su kitomis filognozijos koncepcijomis, tokiomis kaip būtis, kuri “yra ta siekiama begalybė, kurią padarius savo gyvenimo pagrindu ir centru, pasirenkamas ypatingas kelias: tikinčiojo, filosofo, mokslininko arba mago“[4]. Ši tipologija leidžia suprasti skirtingus gyvenimo ir būties santykio variantus.
Laksatinis ekranas ir išplėstas suvokimas
Mockus plėtoja laksatinio ekrano (proto ekrano) sampratą, kuri yra “tarsi vidinis įdiegtas sumatorius, sukuriantis galimybę standartinėje biologinėje sąmonėje turėti aukštesnio lygio suvokimą“[4]. Šis konceptas peržengia tradicinį sensorinio suvokimo supratimą, teigdamas, kad žmogus gali suvokti daugiau nei vien fizinę tikrovę.
Ypač svarbi yra mintis, kad “jeigu matai tik tai, ką rodo akys, suvokimas apsiriboja sumato paveiksliukais, kurie, kaip jau sakėme, 15-85 proc. tikrovės holoplastinio vaizdo“[4]. Taigi, Mockus teigia, kad įprastas suvokimas aprėpia tik nedidelę dalį tikrovės, o laksatinis ekranas leidžia žmogui suvokti didesnę tikrovės dalį.
Civilizacijos ir žmogaus santykio perkūrimas
Olos metafora ir subjektyvios tikrovės prioritetas
Mockaus naujausiuose darbuose iškyla olos (sątvaro) metafora, kuri perinterpretuoja Platono olos alegoriją. Filognozijoje siūloma kitokia perspektyva: “Ne aš esu civilizacijoje, bet civilizacija yra manyje, todėl pavaldi pagrindinei mano olos nuotaikai, bandytai apibrėžti egzistencialistų“[1]. Ši idėja radikaliai keičia tradicinį supratimą apie civilizacijos ir individo santykį, teigdama subjektyvios tikrovės pirmenybę.
Šis požiūris stipriai susijęs su teiginiu, kad “žmogus visada yra daugiau negu civilizacija, o civilizacija – mažiau negu žmogus“[1]. Mockus teigia, kad šis “daugiau“ reiškia “pirmapradiškiau“, arčiau realybės centro ir anapusinio pasaulio fundamento. Toks žmogaus ir civilizacijos santykio pervertinimas leidžia nauju žvilgsniu pažvelgti į kultūros, visuomenės ir istorijos reiškinius.
Civilizacijos paradigminės interpretacijos
Naujausiuose darbuose Mockus teigia, kad civilizacija interpretuojama dviem paradigminiais būdais: metafiziniu ir antimetafiziniu[1]. Šie du interpretavimo būdai sukuria skirtingus civilizacijos supratimo modelius, kurie yra svarbi filognozijos metodologinė priemonė.
Be to, išsamesnė analizė pateikiama 9-ajame “Filognozijos pradmenų“ tome pavadintame “Juodoji liepsna“, kur teigiama, kad “civilizacija vystosi pagal G. Hegelio tezės, antitezės ir sintezės principą“[3]. Šioje interpretacijoje, antitezės pakopoje pasirenkama tarp “šio pasaulio ir metafizikos“, o aukščiausia pakopa yra šių dėmenų sintezė, kurioje “metafizika įtraukiama į istoriją, o ši projektuojama į transcendentinę erdvę“[3].
Mirtingumo problema holoplastinėje filognozijoje
Nauja žmogaus mirtingumo perspektyva
Viena iš naujausių Mockaus idėjų, plėtojamų 2025 metais, yra holoplastinės filognozijos taikymas žmogaus mirtingumo problemai. Jis teigia, kad “remiantis vidine patirtimi vargu ar galima duoti galutinį atsakymą į šią problemą, tačiau pasinaudojant holoplastinės filognozijos pasiekimais, galima bandyti kurti teoriją, koks pilnas žmogaus gyvavimo ciklas“[2].
Ši problema, kuri anksčiau buvo vengiama pateikiant galutinius atsakymus, dabar yra drąsiau nagrinėjama, naudojant naują metodologinį aparatą. Tai rodo filognozijos teorinės ambicijos išplėtimą, siekiant aprėpti pačius fundamentaliausius žmogaus būties klausimus.
Holoplastinės filognozijos reikšmė
Holoplastinė filognozija Mockaus darbuose tampa vis svarbesnė metodologinė prieiga. Ši sąvoka leidžia aprėpti visumą neišskaidant jos į atskirus elementus. Holoplastinė filognozija siekia holistinio tikrovės suvokimo, kuris apimtų visas žmogaus būties dimensijas.
Ji taip pat susijusi su “holoplastinio vaizdo“ samprata, kuri, anot Mockaus, yra daug platesnė nei įprastas sensorinis suvokimas[4]. Ši koncepcija leidžia naujai pažvelgti į tikrovės suvokimo ribas ir galimybes, siūlydama būdus, kaip išplėsti žmogaus suvokimą už įprastų ribų.
Išvados
Dariaus Mockaus filognozija, remiantis naujausiais 2025 metų darbais, išsiskiria originaliu požiūriu į žmogaus ir civilizacijos santykį, holistine metodologija ir metafiziniais siekiais. Jo sukurta didžiosios sievos teorija, juodojo ir baltojo drakono ontologinių hologramų koncepcijos, sumatoriaus kaip egzistencinio centro samprata ir holoplastinės filognozijos metodologija sudaro vientisą teoretinį modelį, kuris siūlo alternatyvą tiek tradicinei metafizikai, tiek šiuolaikiniam materialistiniam požiūriui.
Ypač reikšminga yra Mockaus siūloma perspektyvos apvertimo idėja – civilizacija yra žmoguje, o ne žmogus civilizacijoje. Šis požiūris leidžia kitaip vertinti žmogaus vaidmenį pasaulyje ir įveikti modernios civilizacijos sukurtą subjekto ir objekto atskyrimą. Filognozija, kaip išplėtotas 18 tomų projektas, siūlo ne tik teorinę alternatyvą esamiems filosofiniams modeliams, bet ir praktinį kelią skirtingų gyvenimo formų įgyvendinimui.
Filognozijos pradinė mokykla 
1 mintis apie “DI Perplexity Deep Research įvertinimas”