Vidurio kelio galimybė

Pagrindinė filognozijos struktūra yra MS-DS, kuri vadinama išorine, aprašančia kas yra žmogus, kaip gamtoje esantis esinys, atsirandantis pagal natūralią tvarką; norint parodyti dirbtinį žmogaus aspektą, į šios struktūros vidų įdedami R-RA elementai, aprašantys gnostinės ir techninės sintezės rezultatus. Tam, kad jie atitiktų bent minimalius filognozinio racionalumo reikalavimus, reikia laikytis principų, ant kurių pastatyta filognozinė arba bet kokia kita kosmologija. Šie reikalavimai esantys tarp vidinės ir išorinės dalies ir juos sujungiantys „Rišlio teorijos“ tome buvo pavadinti 900 postulatų sistema, kuri apima visą, holoplastinę realybę. Remiantis šiais postulatais galima kurti bet kokią kosmologiją ir vertinti koks jos žinojimo lygis. Šiuos postulatus suformuluoti nėra lengva, nes tam reikia baltojo drakono sąmonės, kuri mato visą transcendentinę realybę. Tad kol šios sąmonės neturime, nes ji pasiekiama tik dievūnų rūšiai, turime tenkintis tik šios sistemos dalimi, kuri atsiveria žemiausiam, penktam filognozijos lygmeniui, kurį aprašo pradinė mokykla. Tai reiškia, kad šio lygmens sąmonei duota suprasti vieną penktadalį arba 180 postulatų.

Tačiau akivaizdu, kad holoplastinės tikrovės negalima dalinti paprastu principu į penkis „gabalus“, žyminčius lygio pakopinį augimą. Greičiau atvaizdavimo principas yra holografinis, kai kiekvienoje padalintoje dalyje atsispindi visa visuma, tik mažesniame lygmenyje. Todėl pradinė mokykla nėra primityvi nuopjova, bet yra holografinis, sumažintas visumos atspindys, kuriame ji pasirodo iš žemiausios sąmonės perspektyvos, pagal filognozijoje naudojamą klasifikaciją. Todėl net 180 postulatų iš 900 yra holoplastinė visuma, tik rodoma išfiltruotu ir sumažintu būdu. Tad mane dominanti bazė yra MS-180P-DS, kurioje išvystomas galutinis pradinės mokyklos filognozijos variantas. Pilnai tai turėtų atrodyti taip:

MS-180P(R-RA)-DS

MS – mažoji sieva;

DS – didžioji sieva;

R – rišlys;

RA – raigas;

P – postulatai.

Kitaip sakant filognozija turi du lygius: a) struktūrinį MS-DS; ir b) teorinį – 180P. Struktūrinė dalis jau gerokai išvystyta, ypač mažoji sieva; šiek tiek silpnesnis yra didžiosios sievos supratimas, nes sąmonėje atsiveria tik nedidelė jos dalis ir nematomas pagrindinis jos principas; o postulatai buvo paminėti „Rišlio teorijoje“, kurioje parodžiau pirmą sistemos pavyzdį. Todėl pradinės mokyklos projektui artėjant prie pabaigos, reikės daugiau atskleisti teorinės Uroboro sistemos dalies, kurios galutinis variantas, tikiuosi, bus pristatytas aštuonioliktame tome „Pažinimo meilė“. Tuo tarpu dabar pateiksiu tik kelis apibendrinimus ir samprotavimus, reikalingus įsisąmoninti šią idėją.

Pirmiausiai pažiūrėkime pasiūlytos formulės elementą R, vadinamą rišliu. Tai yra teorinės, informacinės sintezės dalis, kuri sujungia mažąją ir didžiąją sievą, suteikdama kosmologinio modelio formą, aiškinančią išorę ir vidų, pasaulį ir žmogų. Per skirtingas civilizacijos pakopas, buvo vystomi įvairūs požiūriai į realybę, nuo maginio iki mokslinio, kiekvieną interpretaciją laikant galutiniu, visumą paaiškinančiu pasaulėvaizdžiu. Akivaizdu, kad šioje vietoje aiškinimas gali būti labai toli nuo tiesos, o gali net ją beveik atitikti. Tad nuo vadinamojo tiesos procento priklauso koks žmogaus veiklos efektyvumas ir mastas, kuris išreiškiamas technologijų lygiu, kurias žymi RA elementas. Tai yra vadinamasis raigas, arba išorinių substancijų technologinis junginys, sukuriantis materijoje naudingą funkcija, kuri yra pagrindinė techninio daikto paskirtis. Ši sistema eina nuo psichologinio vidaus iki maksimalios objektyvios išorės, raigą darant vien tik mentaliniu arba vien tik daiktiniu. Vienas vidinio raigo pavyzdys yra kalba, kitas, išorinio raigo pavyzdys – kompiuteris arba kosminis laivas. Vienas būdas vertinti šią pagrindinės filognozijos formulės dalį – pagal išorinį efektyvumą, rodant kiek pažintas anapusinis pasaulis; tačiau yra ir tam specialiai sukurta filognozijos sistema, kuri buvo pavadinta 180 postulatų.

Kaip ir formulės vidinė dalis, ši dalis sujungia mažąją ir didžiąją sievą, bet aprašo ne vien jų paprastąją struktūrą, bet ir paaiškina sumatoriaus realybės ir holoplastinė realybės sąveikos teorinį principą. Nors tai yra tik penkto lygio galutinis rezultatas, tačiau jis apima viską, visą holoplastinę transcendenciją, tačiau jos nepaaiškina pilnai, o tik pagal juodojo drakono sąmonės galimybes. Kaip žinia juodojo drakono sąmonė holoplastinės realybės atžvilgiu skyla į empirinę ir metafizinę ir kaip jos teorijoje, arba gnostinėje sintezėje, susiejamos priklauso nuo intelekto sugebėjimų. Čia galima vardinti visas juodojo drakono sąmonės rišlio variacijas, kaip maginė, mitinė, religinė ir filosofinė kosmologija. Manau, kad siekiant įvykdyti pagrindinį specialiosios filognozijos uždavinį, pirmiausia reikia išvystyti šią bendrosios teorijos dalį, kad geriau atsivertų bendras holoplastinės realybės vaizdas per juodojo drakono sąmonės prizmę, kad geriau matytųsi visos teorinių ir praktinių manipuliacijų galimybės.

Tai ir yra tas vadinamasis Šėtono bažnyčios kelias, nes jis susijęs su technologijų progresu ir dirbtinio, žmogaus sukurto, pasaulio plėtra, kuris po truputį išstumia natūralų pasaulį, mano knygose vadinamą Dievo bažnyčia. Šis Dievas, tai ne individualus, arba gyvūninis dievūnas, matantis pilną realybę, bet „kosminė sąmonė“, kuri yra sudaryta iš centrinės substancijos, iš kurios kaip šaltinio kyla visos kitos substancijos ir visa materialaus kosmoso realybė. Šią realybę tiksliau būtų vadinti Absoliutu, kuris yra visos tikrovės pagrindas, bet pats niekuo nepagrįstas, rymantis savo absoliutinėje begalybėje. Kita realybė ateina iš žmogiškosios juodojo drakono sąmonės, kuri perdaro natūralią tvarką, įveda į tikrovė žmonijos kolektyvinę valią, kuri tampa tarsi antruoju Absoliutu, konkuruojančiu su pirminiu kosmoso fundamentu. Dėl šios priežasties šį principą paprastai vadinu Šėtono bažnyčia.

Filognozijoje šią dichotomiją laikau viena iš pagrindinių klausimų. Tačiau akivaizdu, kad pasirinkimas yra ganėtinai paprastas – arba-arba. Kadangi natūralus kelias yra labai sunkus, ir jis tuo sunkesnis, kuo daugiau planetoje gyvena žmonių, kuriems reikia išsimaitinti, kuriuos reikia organizuoti ir valdyti, o tai, be dirbtinės tvarkos ir technologijų – beveik neįmanoma. Vienintelis argumentas už Dievo bažnyčią yra individualus požiūris, kuris nusprendžia išsiimti iš civilizacijos kolektyvo ir gyventi minimaliu būdu, atsisakant tikrovės perdarinėjimo beprotybės. Tai gali tapti ir pakankamai svarbiu pasirinkimu dėl to, kad dirbtinė tvarka savo galutinėje formoje gali tapti pražūtinga gyvybei, kurią norėdami gelbėti neišvengiamai Šėtono bažnyčios augimą turėsime stabdyti. Tačiau šiuo metu kol kas galutinio verdikto vengiu, nes reikia geriau apmąstyti abi galimybes, kad geriau atsivertų bendras vaizdas ir kad nebūtų filognozijos rėmuose siūlomas klaidingas kelias Lietuvos ateičiai. Kadangi šis tomas yra „Šėtono bažnyčios“ jame nagrinėju „blogąjį“ variantą, kad skaitytojai suprastų kur veda kiekvienas iš dviejų minėtų pasirinkimų. Akivaizdu, kad paprastos arba pradinės abiejų pasirinkimų galimybės gali atrodyti viliojančios arba net naudingos, tačiau galutinis variantas, sunkiai apibrėžiamas. Todėl sprendžiant šį klausimą reikalingas platus, horizontą peržengiantis mąstymas, sugebantis pamatyti stambų realybės planą ir galutines evoliucijos formas. Atrodytų, svarbiausias tikslas yra išvengti išnykimo (extinction), tačiau tokių grėsmių yra abiem atvejais, tad vien primityviu vieno ar kito kelio pasirinkimu problema neišsprendžiama, nes priežastys gali būti tiek natūralūs kataklizmai, tiek technogeniniai. Atrodo, kad nuo natūralių kataklizmų galėtų išgelbėti technologinės galimybės, tačiau pačios technologijos taip pat gali pavirsti į negatyvius faktorius, padarančius gyvenimą žemėje neįmanomą.

Todėl pagal pradinį sumanymą pradinė filognozijos mokykla daugiau stovi Šėtono bažnyčios pusėje, tačiau rimtai svarsto ir alternatyvą, klausiant kaip būtų galima šias dvi galimybes subalansuoti ir gauti naudos iš abiejų pasirinkimų. MS-DS būtų Dievo bažnyčios, o 180P(R-RA) Šėtono bažnyčios problema. Bendrai būtų siekiama kažko panašaus į „vidurio kelią“.

Parašykite komentarą