Savo senuose tekstuose esu minėjęs, kad yra du žmonių organizavimo principai: pirmas yra genealoginis, kuriame socialinės formos kuriamos remiantis kraujo ryšiais; ir antras – protinis, kuriame žmonės organizuojami protiniu principu, pavyzdžiui, pagal išsilavinimą, ideologiją ir pan. Tai yra vadinamieji genealoginis ir gnostinis požiūris į žmogaus sampratą ir visuomenės santvarką. Visą planetą padalinus į tris klases, liaudį, aukštesniuosius žmones ir elitą, kaip tai darė, pavyzdžiui, F. Nietzsche‘ė, minėtos dvi ašys pereina per visus tris sluoksnius, tačiau kiekviename lygyje įgaunant vienos ar kitos formos dominavimą: liaudis – daugiau gyvena genealoginėje logikoje; aukštesnieji žmonės – protinėje; o elitas gali rinktis arba vieną, arba kitą galimybę. Jeigu renkasi genealoginę – tai yra monarchinė dinastinė klano struktūra; o jeigu protinę – gauname organizaciją, panašią į Romos katalikų bažnyčią su kardinolų renkamu popiežiumi, kur yra tvarka, nieko bendro neturinti su kraujo ryšiais. Vienos formos dominavimo nėra nė viename lygyje, nes jie yra persipynę, į priekį iškeliant tai vieną, tai kitą variantą.

Šiuos principus sužymėjus raidėmis, gauname tokią tvarką: A – genealoginė sistema; Z – valstybinė organizacija paremta protu; D – elitas, kuris gali būti organizuojamas kaip „bažnyčia“ arba kaip monarchinė dinastija genealoginiame klane. Kiekvienas iš šių žymėjimų turi smulkesnį padalinimą į zonas, kurios žymimos skaičiais ir kurių čia neaprašinėsiu, nes tai yra padaryta kitose knygose. Svarbiausias yra D principas, kuriuo remiasi „Filognozijos pradmenų“ idėja, turinti penkis lygius, pradedant nuo pradinės mokyklos apačioje. Gaunama maždaug tokia sistema:

S_n (D1) – baltojo drakono sąmonė;

S_n (D2) – archonto sąmonė;

S_n (D3, A1, Z1) – imperatoriaus sąmonė;

S_n (D4, A1, Z1) – prezidento sąmonė;

S_n (D5, A5, Z7) – piliečio sąmonė.

Norint gerai įsisąmoninti šiuos žymėjimus, pirmiausiai reikia suprasti kuo skiriasi A ir Z zonų organizavimas, pradedant nuo politinės santvarkos principo. Genealoginis, arba archajinis, žmonių organizavimas pagrįstas kraujo ryšiais ir atitinka monarchinį principą, kuris iš klanų ir genčių sistemos sukuria stipriausią giminę, tampančią išrinktaisiais valdyti visą tautą, esančią aukščiausiu organizavimo lygmeniu. Net jeigu organizacijoje yra daugiau tautų, kaip atsitinka pasiekus imperijos lygmenį, visada būna titulinė tauta nuo kurios viskas prasideda ir kuriai priklauso karalius arba kunigaikštis. Tokia visuomenė yra luominė, paremta žemės ūkiu ir gyvulininkyste, protas dar neišsivystęs ir akcentuoja ne tiek racionalumą, kiek aristokratinį „charakterį“ kaip F. Nietzsche‘ės ideale, kurį jis norėjo atgaivinti. A. Šliogeris taip pat orientavosi į šį principą, tačiau jo idealas buvo ne aristokratas, bet valstietis, atsirandantis „pažangioje“ monarchijoje, kurioje po apšvietos ideologijos poveikio buvo panaikinta vergovė arba baudžiava. Kadangi šeima ir giminė yra pagrindinė prasitęsimo priemonė, visi žmonės natūraliai susaistyti kraujo ryšiais, iš kurių išsiimti būna labai sunku, nes anapus šių socialumo formų – nėra pragyvenimo.

Kitas organizavimo principas yra protinis, žymimas raide Z, kuris daugiau būdingas miestietinei kultūrai, kur žmonės organizuotis pradeda, pagal gabumus, talentus, profesijas ir pan. Šioje vystymosi fazėje svarbą įgauna švietimas, lavinimas, nes protas neateina savaime, bet turi būti sukurtas mokyklos ir kultūros poveikyje. Šiai formai išplitus, visa visuomenė buvo pradėta organizuoti „gnostiniu“ principu, genealoginį nustumiant į šalį. Atsirado šiuolaikinės valstybės, kurių tipiška forma buvo demokratinė respublika. Įvedus visuotinį išsilavinimą, demokratiškai vienai kadencijai renkamą valdžią, buvo apribotas aristokratinis ir dinastinis institucijų organizavimo būdas, visi tapo laisvaisiais piliečiais, dirbančiais ekonominėje sistemoje laisvų sutarčių pagrindu. Taip žmonės išsilavinimu įgiję protą, tapę laisvai samdomais darbuotojais, kurie nepriklauso nuo žemės ūkio, patys užsidirba pragyvenimui ir nepriklauso nuo jokių socialinių „lašinių“. Padidėja mobilumas, sukaupiamas turtas, išauga gerovė, žmogus vertinamas pagal savo sugebėjimus, o ne pagal luomą, giminę ir klaną, iš kurio išėjo.

Tačiau šios dvi sistemos, A ir Z, dažniausiai susipynusios, nes kai kuriose institucijose gali iškilti genealoginis organizavimo principas, kai organizacijas užvaldo klanai, giminės ir į darbovietes patenkama ne pagal išsilavinimą ir protines kompetenciją, bet pagal kraujo ryšius. Šiuolaikinėje respublikoje tai recidyvas, kai lokaliniu mastu sugrįžta senas visuomenės organizavimo principas, kai aukšti postai ir pareigos valstybėje atsiduria giminių ir klanų rankose, kurie kontroliuoja demokratinius rinkimus, pasinaudodami savo senovine galia ir turtu visuomenėje. Toks recidyvas nėra geras požymis, nes pasaulis dėl civilizacinių iššūkių ir reikalavimų verčia rinktis protinį principą, kuriam genealoginis modelis tik trukdo, tad šių laikų pasaulyje jam yra tik minimali vieta, propaguojant šeimos principą, tačiau nuvertinant giminę, klaną ir gentį. Kadangi protinė ekonominė tvarka yra industrinė ir postindustrinė, arba informacinė, reikalingos protinės profesijos, išsilavinimas, kuris turi būti visuotinis. Tas principas kuris buvo luominėje santvarkoje, kai išsilavinimas buvo prieinamas tik kilmingiems bajorams – netinkamas, nes neatitinka šiuolaikinių ekonomikos reikalavimų. Todėl, spaudžiant ekonomikos poreikiams, sena luominė monarchija iširo ir buvo pakeista pilietine, demokratine respublika, o karalystės pavirto tik archajine butaforija.

Belieka klausimas kaip organizuojamas planetos elitas – ar jis genealoginis, ar protinis. Į šį klausimą atsakyti aš negaliu, nes neturiu tokios informacijos, tačiau akivaizdu, kad rinktis galima iš dviejų galimybių: genealoginio monarchinio ir protinio monarchinio. Šis lygmuo prasideda nuo D2 ir D1 zonų, kuriose yra archonto ir baltojo drakono struktūros. Apie archonta žinau tiek, kad jis yra kolektyvinė sąmonė, sudaryta iš kelių šimtų tūkstančių įvairaus rango avatarų, o kas yra baltieji drakonai spręsti sunku, nes jie yra kosminės civilizacijos lygyje ir gali būti net nevietinės kilmės, nors žemesniuose sluoksniuose ši idėja suvokiama kaip mitas arba sąmokslo teorija. Genealoginė monarchija tai daugiau karalystės principas, su dinastiniu karaliumi, o protinė monarchija yra panaši į Romos katalikų bažnyčią, kuri organizuojama proto / tikėjimo principu, o popiežius renkamas kardinolų. Padarius prielaidą, kad atsiskyrusios civilizacijos grupuotės organizuojamos vienu iš šių principų, tai turto siekiantys klanai daugiau būtų  genealoginiai, o pažinimo arba religinių tikslų siekiantys – protiniai.

Be šių principų, kuriuose atskiras individas uždarytas socialinių / organizacinių formų kalėjimuose, yra vadinamosios nulinės zonos, tokios kaip A0, Z0 ir D0, reiškiančios „laukinį“ žmogų, gyvenantį anapus civilizacijos ir visuomenės. Likutine forma, jos gyvuoja beveik kiekvieno žmogaus viduje, kurio pilnai socializuoti negali net galinga auklėjimo, lavinimo ir kultūrinimo sistema. Kai kurie filosofai, pavyzdžiui, A. Šliogeris, laikė, kad tikros, autentiškos filosofinės patirtys ateina tik tokiose būsenose, kai išsiimi iš viso socialinių ir ideologinių konstruktų ir pamatai pasaulį „gyvūno“ akimis. Visos kitos „filosofijos“ yra sofizmas arba šarlatanizmas. Žinoma, tokia gyvenimo forma šių dienų pasaulyje neįmanoma, nebent kur nors Amazonės džiunglėse, o patiriamos tik retos akimirkos ir patirtys, kurios paskui transformuojasi į autentiško filosofavimo formas. Būti niekuo pasaulyje labai sunku, nes tokia būsena duoda tik minimalias išgyvenimo galimybes, tuo tarpu kai švietimo sistemoje suformuoja tavo protą ir įveda į kurią nors organizuoto pasaulio vietą, ji tampa tavo savastimi ir mąstymo būdu, nuo kurių išsivaduoti būna beveik neįmanoma. Tad nenorint prarasti vietos ir gerovės su tuo turi susitaikyti ir atsisakyti autentiško mąstymo. Dėl šios priežasties, tokiai filosofijai apie kokią svajojo A. Šliogeris labai sunkus laikas ir autentiški atvejai – didelė retenybė.

Belieka sofizmas ir technologizuotos jos formos, veikiančios kaip profesinis mąstymas.

• Šėtono bažnyčia