Ankstesniame skyrelyje ir kituose knygos tekstuose parodžiau, kad pagrindiniu filognozijos objektu laikau DS-RA formulės dalį, žyminčią objektyvią realybę, su kuria asocijuojama tiesos sąvoka. Tai, kas atrandama šioje vietoje yra tikras pasaulis, o kita dalis – jam priešinga psichinė realybė – kuriama psichinių organų. Kad ir kaip žmogus sugeba pamatyti tikrovę, esančią anapus šio organo, tai yra faktas ir šis kognityvinis procesas svarbesnis už bet kokius psichinius interpretavimus, kurie yra žmogiški-tik-žmogiški, pasak F. Nietzsche‘ės. Todėl „pažinimo meilėje“ pirmiausiai užsiimama šia, objektyvia realybe, bandant ją aprėpti kaip regimą ir neregimą visumą ir sukurti bendrą modelį. Kuriant šio požiūrio bazinį principą, reikia išspręsti klausimą, ar žiūrime šią realybę kaip Absoliutą, absoliučią „sąmonę“, ar ne. Į šį klausimą atsakyti ne taip paprasta ir aš šiame tekste galutinio atsakymo duoti nesiruošiu, bet darau kvalifikuotą prielaidą, kad yra dvi galimybės, teigiančios a) kad DS = FM (didžioji sieva yra paprastas Feynmano medis, kuris sudarytas iš substancijų hierarchijos); ir b) kad DS = U (FM) (didžioji sieva yra Feynmano medis, kuriam suteikta Uroboro forma, turinti Ultra substancijas, kurios sumuoja visatą ir Infra substancijas, kuri yra sumuojama visatinė materija). Materialistinis pasirinkimas būtų FM, o spiritualistinis – U (FM).

Kad ir kokia yra tiesa šiuo klausimu, kitas Feynmano medžio principas yra substancijų hierarchija nuo smulkiausio skopinio lygmens, kuris yra bazinis Absoliuto klodas iki stambiausio skopinio lygmens, kuris yra visa sutankėjusi materija, sudaranti visatos materialų karkasą. Šiuos du principus išskiriu kaip Feynmano medžio Ultra dalį ir Feynmano medžio Infra dalį. Šios idėjos pagrindimas yra paprastas: jeigu substancijos ir jų kvantavimas būtų vieno skopinio lygmens, vien Infra arba vien Ultra, tai šios substancijos negalėtų susilieti ir viena kitai maišytų bei viena su kita interferuotų. Tačiau kaip žinia visas Feynmano medis, kad ir kiek jis turėtų šakų, visas susiliejęs į vieną visatą, o tai reiškia, kad substancijos yra skirtingų hierarchinių lygmenų. Todėl kvantai vienas kitam netrukdo, o stambesni kvantai yra apgaubiami smulkesnių kvantų debesimis ir taip susijungia į vieną kompleksinę visumą. Padarius prielaidą, kad ši hierarchija ne begalinė, daroma prielaida, kad yra bazinis laukas, nuo kurio viskas prasideda ir jis vadinamas Absoliutu iš kurio viskas išeina. Filognozijoje tai Ultra sluoksniai, kurie sudaro Feynamno medžio bazinę dalį ir kurie gnostinėje mitologijoje suvokiami kaip Dievas arba Tėvas. Stambiausi substanciniai junginiai, kurie šių dienų mokslui žinomi kaip Mendelejevo materija, yra Infra substancijų sluoksnis, iš kurių sudarytas regimas kosmosas ir gyvybė.

Šiuolaikinis mokslas daugiausiai domisi šios žemiausios visatos sandaros tyrinėjimu, tačiau čia technologijos yra ganėtinai ribotos; tad siekiant kosminio proveržio civilizacijoje – reikia judėti daugiau į Ultra substancijų gylį, kuriose būtų galima ieškoti energijos, propulsijos, ryšio, naujų skaičiavimo aparatų technologijų. Pavyzdžiui, kosminės propulsijos temoje, Infra substancijų priemonėmis galima tik ganėtinai lėta keliavimo kosmine erdve technika, ir norint iš šios problemos išsivaduoti, reikia judėti kitų, gilesnių substancijų kryptimi. Šiuo metu turimos reaktyvinės raketos, kurios skriejimui naudoja kuro deginimą degimo kameroje ir greitą plazmos išmetimą vienoje pusėje, kuri stumia kitoje kryptyje esantį krovinį dideliu, bet nepakankamai dideliu, greičiu, kad būtų galima pasiekti kitas žvaigždes. Tarkime iki kitos žvaigždės yra 10 šviesmečių. Norint ją pasiekti per dešimt metų, reikia per metus nuskristi vieno šviesmečio atstumą. Naudojant reaktyvines raketas tai sunkiai pasiekiama, nes reikia daug kuro, ir jo degimas sukuria per mažai energijos, kad ją milžinišku greičiu būtų galima išmesti per išmetimo vamzdžius, kur paskui priklausomai nuo krovinio masės, raketa stumiama į priešingą pusę, sukuriant sąlygas keliauti didelius atstumus. Yra tokie pagrindiniai parametrai: kuro kiekis, degimo energija, degimo kameros tūris, degimo kameros slėgis, išmetimo sistemos skersmuo, išmetamos plazmos greitis ir stumiamo krovinio masė. Akivaizdu, kad tokia sistema tarpžvaigždinėms kelionėms nepakankama, ir reikia arba kuro / energijos naujų idėjų arba iš viso keisti propulsijos sistemos koncepciją.

Iš fantastinių filmų žinome kitas kosminių tarpžvaigždinių kelionių koncepcijas, tokias kaip „teleportacija“, „kirmgraužos“ ir pan. Tačiau akivaizdu, kad tokios technologijos, turint tik Infra materijos modelius – neįmanomos. Tam reikia valdyti Ultra lygio Feynmano medžio substancijas, kuriose turi būti galimybės sukurti dideles kosmines struktūras, kuriose įprastinė materija būtų ne statiška, bet galėtų potencialo arba sukurtos „vėžės“ pagrindu judėti daug didesniu greičiu negu įprastai. Pavyzdžiui, „žvaigždžių vartų“ stiliaus teleportacija reiškia, kad smulkaus skopinio lygmens substancijoje sukuriamas hipostratinis portalas, į kurį patekus, „hipererdve“, judama tokiu milžinišku greičiu, kad kosminiais atstumais galima persikelti akimirksniu. Vienas iš tokių portalų variantų, kuris jau būtų pritaikytas kosminiam laivui, yra reguliuoti kosminio laivo dalelių masę, išvalant skriejimo trajektorijoje kelią nuo Higgso substancijos ir kosminį laivą padarant „neturinčiu masės“. Tai galima būtų priekinėje tarpžvaigždinio laivo sukuriant specialią energiją šaudančiu žiedu, kuris kuria Higgso struktūroje portalą, o iš galo laivą įgreitinant reaktyviniu būdu iki šviesos greičio ir daugiau. Tokiu principu galima sugalvoti daug idėjų, bet realiai viskas priklauso nuo to, kokia yra FM struktūra ir jos galimybės.

Pavyzdžiui, galima kelti klausimą ar FM sistemoje judant Ultra ir Infra kryptimi energija didėja ar mažėja. Tai svarbu todėl, kad nuo to, kiek substancijoje yra energijos priklauso kokias propulsijos galimybes ji teikia. Todėl jeigu Ultra dalis Feynmano medyje būtų mažos energijos, kuri pavyzdžiui pritaikyta kurti psichinėms struktūroms, transporto technologijoms būtų didelis apribojimas, nes jos būtų įkalintos Infra substancijų galimybėse. Filognozijoje laikausi prielaidos, kad net jeigu DS = U (FM), arba kad visata ne tik materijos sankaupa, bet ir sumuojantis, arba dvasinis, Absoliutas FM (Ultra) = didelės energijos. Žinoma, tai reikia įrodyti, bet geros perspektyvos kosminei civilizacijai atsiveria tik šiuo atveju, nes greitam judėjimui kosmine erdve reikalingos milžiniškos energijos ir energijų našumas. Infra materijai judėti dideliais greičiais trukdo masės parametras, tačiau masė, tai potencialinis ryšys su Higgso lauku. Tad norint mažinti arba visai pašalinti masę, reikia technologijų, gebančių kontroliuoti kosminio laivo aplinkoje Higgso lauką. Tai ir yra ta „portalo“ idėja, kuri sukuria specialų tunelį arba vėžes, kuriose panaikinamas pasipriešinimas bei trintis ir daug kartų išauga materijos judėjimo greitis.

Kol kas visa tai tik spekuliacijos, kurios yra prie Filognozijos pradinės mokyklos temos „Kosminė civilizacija“. Ši tema bus aptarta 17 tome, kuris taip ir vadinsis, o čia buvo pateiktas preliminarinis pavyzdys, kaip turi būti mąstoma DS-RA struktūra specialiojoje filognozijoje, kad būtų galima pasiūlyti naudingų idėjų kosminiam proveržiui. Taip pat parodžiau kelis naujos notacijos pavyzdžius, leidžiančius aptarinėti didžiąją sievą, kaip Feynmano medį (FM), operatoriais jam suteikiant norimas struktūras, kaip U (FM) ir taip toliau. Šiuo metu šio substancijų medžio tikros formos dar nežinau, tačiau iki projekto pabaigos, manau, galėsiu pateikti didžiąją jo dalį, ypač tą, kuri reikalinga mano sprendžiamuose klausimuose. Žinoma, įdomūs ne tik techniniai, klausimai, bet ir visas žmogaus gyvavimo ciklas, šiapusinis ir anapusinis, tačiau tai daugiau asmeninė problema, o norint išlikti visuotinės tiesos rėmuose, kuri naudinga civilizacijos plėtrai, objektyvus planas – vertingesnis.

• Šėtono bažnyčia