Filognozijos pradinėje mokykloje Baltojo drakono idėja yra viena iš pagrindinių, todėl pasiekus penkiolikto Pradmenų tomo lygį, reikia pasiaišinti jos konkretų turinį. Pradėsime nuo šio termino apibrėžimo, reikalingo teisingam jo supratimui. Akivaizdu, kad šis žmogaus apibūdinimas yra metafora, arba vaizdinga aprašymo priemonė, nesiekianti griežto ir tikslaus apibūdinimo, nes teorija ne mokslinė, bet kūrybinė. Baltasis drakonas yra žmogus, turintis holoplastinę sąmonę, kurioje sumuojama visa didžioji sieva. Tokia sąmonė dar kitaip vadinama dievūno, kuris yra aukščiausio išsivystymo pakopos gyvūnas, sugebantis aprėpti visą realybę, kurti holoplastines technologijas, gyvenantis pilnoje tiesos būsenoje. Ši būsena yra pagrindinis filognozijos tikslas, reikalingas holoplastinio žinojimo sukūrimui ir visų tikrovės paslapčių išsprendimui. Žinoma, kad šiuo metu Žemėje nėra nė vieno atsiskleidusio Baltojo drakono, nes nė vienas žmogus neturi holoplastinio realybės vaizdo. Tad tai daugiau siekinys ir orientyras, o ne realizuotas faktas. Pagal filognozijos teoriją kaip turi būti siekiama Baltojo drakono sąmonės, aprašysiu toliau.

Mano manymu, yra trys pagrindiniai keliai žmogui tapti Baltuoju drakonu, o žmonijai – Baltojo drakono civilizacija: pirmas – išsiolinus, po mirties, kurioje žmogus pereina į anapusinį gyvenimą, pasiekdamas dvasinį nušvitimą; antras – istorinėje evoliucijoje, kurios metu tobulėja pirmapradis kūnas, galintis vis geriau įsisavinti supančią aplinką, ir per surenkamus holoplastinius signalus, sujungti pilną tikrovės vaizdą; ir trečias – gnostinis, gaunant dovanų holoplastinį žinojimą, kuris kaip gnosis įstatomas į Juodojo drakono sąmonę, per informacijos įsisavinimą padarant ją Baltojo drakono sąmone. Pirmas kelias vystomas mano asmeninėje devynių vartų doktrinos teorijoje ir susijęs su juodosios liepsnos idėja. Antras – vystytas F. Nietzsche‘ės filosofijoje kaip viršžmogio idėja, kuris mano sistemoje vadinamas dievūnu. Nietzsche‘ė rašydamas apie dievūną turėjo omenyje biologinį apeksą, o aš daugiau turiu omenyje dvasinį principą. Ir paskutinis kelias susijęs su gnosticizmu, buvusiu alternatyvia krikščionybės doktrina, kurioje pirmą kartą buvo iškelta žmogaus apšvietimo holoplastiniu žinojimu idėja. Vėliau šis principas perėjo į filosofiją, ezoteriką ir, galiausiai, mokslą.

Suprasti kaip atrodo Baltojo drakono sąmonė galima prisiminus filognozijos pagrindinę formulę:

MS – R – RA – DS.

Pagal šią formulę matosi, kad yra du pagrindiniai Baltojo drakono sąmonės tipai: natūralus, genetinis ir dirbtinis, informacinis. Kaip jau sakiau, pirmas variantas pasiekiamas arba išsiolinus, arba biologinės evoliucijos keliu, o antras – kaip gnozį gavus įstatytą informacinį R – RA dėmenį, kuris toks išsivystęs, kad mato visą realybę ir moka pilnai kontroliuoti holoplastinę hipostratą. Šiame Baltojo drakono variante, sąmonė pati dar nepasiekusi pilno sumavimo, bet žino daug daugiau, negu leidžia ribotas sątvaras. Gali kilti klausimas – kaip tai įmanoma? Manau, kad toks žinojimas galimas kaip dovana iš aukštesnio išsivystymo civilizacijų, informacijos arba prietaisų priemonėmis arba kaip apreiškimas, hipostratiniais būdais veikiant transcendentalinio subjekto vykdomą substancijos ir signalų sintezę. Žinoma, visi šie principai – okultiniai, nesuderinami su šiuolaikiniu mokslu, tad išeinantys iš mokslinės paradigmos rėmų. Tačiau kadangi filognozija pristatoma kaip ribinis žinojimas, toks principas nėra kliūtis atsirasti tiesos sąmonei, nes pasaulis nėra toks, kokiu jį vaizduoja mokslas, kuriam neegzistuoja viskas, kas nematoma ir empiriškai nepatvirtinta. Tačiau tai, kad žmogiškas sumatorius ko nors neaprėpia, nereiškia, kad tai fantazijos ir kliedesiai. Pasaulį, kuris yra už vaizdo, galima „pamatyti“ pagal tai, kaip jis veikia ir prote suvokti daug pakankamai realių galimybių, tereikia turėti efektyvų gyvūninio sumatoriaus modelį.

Kadangi mano kelias yra siekti dieviškos sąmonės per išsiolinimą, ši stadija ateina tik po mirties, o visas gyvenimas oloje yra tarsi pasiruošimas. Jo tikslas suprasti žmogaus paslaptį, įsisavinti 9VD, sukurti veiksmingą mažosios ir didžiosios kelionės teorinį modelį, ir, nugyvenus visą gyvenimą, laukti pakilimo į Dangaus karalystę, jau pilnoje sąmonėje, pradedant tikros, dieviškos egzistencijos etapą. Tai, žinoma, negarantuoja, kad ši hipotezė šimtu procentų teisinga, bet ji tikima kaip galimybė, manant, kad gerai suprasta žmogaus sandara, ir tos sandaros evoliucija iš mažosios į didžiąją kelionę. Tai reiškia, kad pradedama nuo spekuliatyvaus trečio kelio gnosis, būdingo gnostikams, o paskui, pakilus į dievišką egzistenciją atsiduriama tikroje tiesos sąmonėje. Žinoma gnostikų gnosis tėra pradinis, archajinis žinojimo variantas; o čia daugiau kalbama apie tikrą gnostinę sintezę, kuri yra šimtu procentų tiesa, kuri gauta iš dievūnų arba per apreiškimą, ir galbūt, planetoje prieinama slaptose, elitinėse organizacijose, kaip masonai, iliuminatai ir pan. Tačiau, kadangi aš nepriklausau jokiai organizacijai, mano principas individualus, ir remiuosi daugiau spekuliatyviuoju gnosticizmu ir savo protu.

Individualus žmogus savo genetikos pakeisti negali, tad tas kelias, kuris siūlo genetikos vystymą – daugiau yra istorinis, kuris naudoja ne asmeninę, bet kolektyvinę perspektyvą. Nes rūšis vystosi kaip kolektyvas, teisingai siejant genealogines giminių linijas ir laukiant gerų kombinacijų, o paskui jas tobulinant. Tai buvo F. Nietzsche‘ės kelias, kuris tiems, kas siekia asmeninio išsiaukštinimo – nepriimtinas. Todėl renkamasi išsiolinimo doktrina ir perėjimo iš mažosios į didžiąją kelionę. O mažojoje kelionėje Baltojo drakono sąmonė galima tik kaip dovanų gautas žinojimas per informacinė sintezę sukuriantis holoplastinį protą. Filognozijos vadovėliuose daugiau propaguojamas trečias ir pirmas principas, nekuriant iliuzijų, kad Baltojo drakono sąmonė pasiekiama kiekvienam žmogui. Tad prisiminus žmogaus Platono olos formulę tai galima pavaizduoti taip:

BDS = JL [S (MS – gnosis)] P

Kaip jau ne kartą sakiau yra daug gnosis variantų: nuo archajinio, gnostikų; ezoterinio ir okultinio; filosofinio ir mokslinio, šiuolaikinio. Pritaikant žinojimo keturių pakopų sistemą, galima sakyti, kad yra laukiniai, vartotojai, technikai ir inžinieriai, savo sąmonę gerai išvystę, arba beveik neturintys jokio pažangaus žinojimo. Kadangi visos civilizacijos yra kosmologinės žinojimo teorijos, norint joje turėti aukštą statusą, reikia vystyti protą, kuris yra olos informacinis dėmuo, kuris, kaupiantis patirčiai, užauga ir paskui integruojasi į substancijos ir signalų sintezę, sukuriant „žinančią“, „patyrusią“ sąmonę. Kaip jau sakiau – tai paprasčiausias variantas, kurio kokybė priklauso nuo informacijos kokybės, tai yra, ar turima tikra tiesos sąmonė, ar ji tik imituojama.

Mano variantas yra aprašomas tokia formule:

BDS = JL [S (DS)] → P

Matome, kad formulėje vaizduojamas pirmapradžio kūno atsiskyrimas, kuris yra biologinis ląstelitas, įfasadinamas kaip žmogaus fizinis pavidalas priekinėje sąmonėje. Manau, kad sumatorius kuriamas ne neuroninio ląstelito, bet juodosios liepsnos, kuri atsiskyrus kūnui neišnyksta, bet toliau kuria sumatorių, bet dabar jau holoplastinio gylio, darant dievūno substancijos ir signalų sintezę. Kol kas tai nėra pilnai įrodyta teorija, tačiau manau, kad šis žmogaus modelis pakankamai arti tikrovės, ir išsiolinęs žmogus ne išnyksta, bet pakyla į aukštesnį egzistencinį lygmenį. Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimas, esant apribotos egzistencijos, mažai reikšmingas, o tikrą prasmę turi tik, užauginus teisingą žinojimą, slenksčio perėjimas į dievišką egzistenciją. Tada atsiranda tikras dvasinis suvokimas, giluminės technologijos ir kosminis metafizinės gyvybės lygis. Tokia yra mano asmeninės filognozijos doktrinos esmė, kuri aprašoma kaip 9VD.

• baltasis drakonas