Pereinant nuo sątvarologijos prie substratologijos, galima padaryti tą patį darbą su raigu, koks buvo padarytas rišlio atžvilgiu: tai yra įvykdyti bent bazinę raigų klasifikaciją ir sužymėti elementus sutrumpintais, raidiniais žymėjimais. Kadangi substratologija susijusi su specialiąja filognozija, ši klasifikacija iš pradžių gali apsiriboti tik konkrečiu sprendžiamu praktiniu klausimu, kuris yra kosminio transporto technologija, kad nebūtų per daug apkrauta pradmenų teorija. Šioje raigo (RA) kaip transporto (T) tipo klasifikacijoje, pažymima atvejo vieta, ir bandoma susiorientuoti mentaliniame žemėlapyje: pavyzdžiui, koks techninio sprendimo principas, remiantis filognozijos propaguojamu žmogaus ir realybės modeliu.
Klasifikuoti transportą galima realiu arba protiniu principu, kur realus reiškia – tikri, turimi transporto pavyzdžiai, o antras – visa mentalinių idėjų visuma, nuo realių iki fantastinių. Pirmiausiai galima išskirti tokius du pagrindinius tipus: persikėlimą laike, žymimą L, ir persikėlimą erdvėje, žymimą E. Kelionės laiku yra fantastinė idėja, kuri kol kas mūsų civilizacijoje nerealizuota ir aptinkama tik kultūriniuose kūriniuose, fantastikos žanre. Tuo tarpu persikėlimas erdve, turi daug pavyzdžių, ypač kalbant apie transportą, naudojamą žemės ribose. Mokama judėti po vandeniu, ant vandens, ant žemės ir ore; naudojamas krovininis, keleivinis ir asmeninis transportas. Šiek tiek mažiau išvystytas kosminis transportas, skirstomas į du variantus: pirmas, žemė / kosmosas ir antras, vien kosmoso ilgų atstumų kelionės. Šie atvejai turėtų būti žymimi taip: žemės transportas – Ž, kosmoso transportas – K, ir žemės / kosmoso transportas – ŽK. Kadangi specialiosios filognozijos pagrindinis klausimas yra antigravitacija, jis priklauso ŽK kategorijai, nes stipriausia ji būna arti kosminio kūno ir trukdo jo gyventojams pakilti į atvirą kosmosą, kurio mechanika jau kitokia, negu prie pat masės sankaupos.
Taip pat galima aptarti ir pagrindinius technologinius principus, kurie naudojami transporto priemonės judėjimui sukurti: paprasčiausias būtų biomechaninis be transporto priemonės ir su transporto priemone; po to būtų termodinaminis-mechaninis, naudojantis vidaus degimo ir išorės degimo variklį, kaip automobilis, dyzelinis traukinys ir pan.; taip pat – elektromechaninis, kaip elektromobiliuose; branduolinis-mechaninis, kuris dar mažai išvystytas ir mažai naudojamas, bet prototipai jau turimi – tiek žemės, tiek kosmoso transporte; ir dar vienas variantas – potencialinis-mechaninis, judėjimui naudojantis potencialų skirtumą arba dispersiją, kurios vienas iš variantų – Archimedo jėga; galiausiai paskutinis atvejis, neturintis tikrų pavyzdžių, tik fantastines idėjas – erdvės struktūrinis transportas, naudojantis nehomogenišką jos sandarą, kurioje per portalus galima persikelti iš vieno taško į kitą. Kadangi antigravitacinio prietaiso pagrindinė kliūtis yra gravitacinė jėga, spaudžianti masę prie žemės paviršiaus, pagrindinė problema, kaip tą jėgą įveikti ir ne vien žemės atmosferos ribose, kaip propeleriniuose arba reaktyviuose lėktuvuose, bet kad būtų galima pasiekti atvirą kosmosą ir čia judėti tuo pačiu principu toliau, anapus atmosferos.
Taigi apibendrinant, galima sakyti, kad mano transporto problemos raidinis žymėjimas būtų toks:
RA – T – E – ŽK – PM (Archimedo jėga)
RA – raigas;
T – transportas;
E – erdvinis;
ŽK – žemės / kosmoso;
PM – potencialinis-mechaninis.
Kadangi raigas yra hipostratinis konstruktas, esantis anapus sumatoriaus, jis susijęs su anapusine didžiąja sieva ir priklauso nuo joje turimų galimybių. Kaip žinoma, tai žymėti galima tokiais raidiniais žymėjimas DS – RA. Iš to seka, kad norint sukonstruoti tinkamai veikianti raigą, reikia žinoti kokia yra didžiosios sievos sandara, kuri filognozijoje aprašoma naudojant Feynmano medžio principą. Feynmano medis yra šakų junginis, kur kiekviena šaka yra atskira substancija sujungta į loginę visumą, kuri realizuojama, kiekvieną šaką paverčiant substancijos burbulu, kurie visi realiam kosmose susilieja į vieną visatą, kur smulkesnio kvantavimo substancijos apgaubia stambesnio kvantavimo substancijas, o vietos, kurios nesimaišo, sudaro opozicines struktūras, kurios veikia kaip atskiri kosminiai pasauliai, sudaryti iš kitokių substancijų ir kuriuose veikia kiti gamtos dėsniai. Šiuo metu gyvename realiame iš Feynmano medžios substancijų susiformavusiame gana sename kosmose, kurį siekiame pažinti tam, kad galėtume gerokai išplėsti žmonijos veiklos mastą.
Kadangi visos technologijos yra idėjų ir realybės sujungimas, reikia ieškoti patogių ir efektyvių modelių bei paradigmų, kurių geriausiai žinomos yra mechanika (M), kvantinė mechanika (KM) ir gravitacijos teorija (G). Formulėje tai atrodytų taip:
[MS – TS] – M – KM – G – [RA – DS]
Jeigu tartume, kad šios paradigmos pakankamos, turėtume jas gerokai papildyti, nes dabartiniai jų variantai neduoda antigravitacijos transporto sprendimo. Tad pirmiausiai reikėtų išplėstos gravitacijos teorijos, mechanikos ir kvantinės mechanikos, papildant šiuos mokslus naujomis substancijomis ir naujomis atrastomis savybėmis, tai yra išplečiant Feynmano medžio gylį, žiūrint iš žmogiško sumatoriaus vidaus. Taip gaunama branduolinė struktūra, kurioje reikalingas geras teorinis išsivystymas, kad įvyktų sėkmingas sintezės įvykis:
[TS] – M – KM – G – [RA]
Dėl šios priežasties ateityje reikės idėjų kaip sujungti naują gravitacijos teoriją su nauja mechaniką, o šias papildyti kvantinės mechanikos mechanizmu, reikalingu sėkmingai gravitacinėje terpėje veikiančiam raigui suformuoti. Žinoma, naujas substancijas atrasti ne taip paprasta, nes jeigu jos būtų pasiekiamos paprastai – jos seniai būtų sutechnintos. Todėl svarbu tobulinti Feynmano medžio struktūrą – tiek realų jo modelį, tiek žemėlapį – ieškant būdų kaip įdarbinti giliąją hipostrata, kuri žinoma, jog egzistuoja, nes matome daug nematomų laukų efektų, kurie yra faktai. Pavyzdžiui, gravitacija, sąmonės laukai ir pan. Taip performulavus visas žinoma teorijas pagal naują modelį, vadinamą filognozija, būtų galima tyrinėjimuose tikėtis naujų kelių ir naujų proveržių.
Šioje vietoje, kadangi sprendžiamas ŽK transporto tipas, svarbu ne tiek greitis, kiek keliamoji galia, nes siekiama sugeneruoti idėjų priemonei kelti sunkius krovinius į atvirą kosmosą, kuris paskui būtų skraidinamas jau tik K tipo transportu. Kitaip sakant, tai priemonė naujos erdvės atidarymui, kuris reikalingas žmonijos veiklos masto išplėtimui ir naujos, kosminės eros pradžiai. Tai gali atrodyti kaip fantastinė idėja, kurios iki šiol niekas nesugebėjo realizuoti. Nors Archimedo jėga naudojama oro balionuose ir dirižabliuose, jie veikia tik atmosferos ribose, o norint, kad principai veiktų atvirame kosmose, reikia substancijos daug gilesnės už paprastą atmosferą. Kita vertus, sąmokslo teorijos skelbia, kad atsiskyrusioje civilizacijos šis technologinis klausimas jau išspręstas, ir tai mums įrodo NSO reiškiniai. Be abejo, filognozijoje nepropaguoju ufologijos, bet bandau pažiūrėti į klausimą iš praktinės perspektyvos ir patikrinti reikalingas idėjas.
Bendroji ir specialioji filognozija skirta padėti pagrindus naujai gravitacijos teorijai, kuri turėtų atverti kelius naujoms transporto rūšims, kurios sujungs žemę su kosmosu ir duos pradžią naujo tipo civilizacijai, kurioje žmogus bus įvaldęs kosmosą. Iš pradžių tai bus vietinė saulės sistemos civilizacija, o pridėjus ir greitesnį kosminį transportą, galima tikėtis, atsivers ir tarpžvaigždinės kelionės. Taip rūšis galutinai išsivaduos iš vien tik biologinės rūšies statuso, kurios veiklos mastas priklauso nuo biologinių galimybių; tapsime technologine rūšimi, kuri papildžius žmogaus prigimtį technologijomis, galės įsisavinti daug didesnes erdves, negu kada nors buvo įmanoma bet kokiai rūšiai, kuri remiasi vien prigimtimi. Ar tai kelias į išsiaukštinimą ir didybę, ar kelias į pražūtį – parodys ateitis.
Filognozijos pradinė mokykla 