Šiame skyrelyje paaiškinsiu pagrindinę filognozijos struktūrą, rodančią išorinę, holoplastinę realybės sandarą, tačiau nevystant rišlio ir raigo koncepcijų, tik pateikiant jų vietą visumoje. Ši struktūra yra savotiškas karkasas, kuriuo remsis visas tolesnis filognozijos vystymas, detalizuojant jo elementus, keliant hipotezes kaip jie veikia anapusiniame pasaulyje, iki išbaigto jų pavidalo galutiniame variante. Konkrečiai rišlio ir raigo teorijos gali turėti kokį nori stilių – tiek objektyvų, tiek subjektyvų – tačiau tai konkrečių sprendimų klausimas, susijęs su filosofine kūryba. Tuo tarpu siekiant pažinti bazinį tikrovės principą, kad jį būtų galima pritaikyti savo kūryboje, tai nereikalingas perteklius. Filognozija šio lygmens kol kas nepasiekusi, ir šiuo metu rodomas tik pamatas, ant kurio galima statyti tolesnę konstrukciją, priimant kūrybinius, išradingus sprendimus, kad jie būtų įspūdingesnį pasekėjams. Todėl ši formulė – ne galutinis produktas, bet greičiau įrankis, naudingas tokio produkto kūrimui.

Sudėjus viską į vieną vietą, šį kartą neskaidant į sudėtines dalis, ji atrodo taip:

DS [FM (EM/Dif {KT <JL [S (MS-R)] P-RA>})]

Struktūra gali atrodyti nesuprantama, tačiau iš tikro ji gana paprasta, nes ją sudaro DS ir MS dalys, o visi kiti elementai yra jų papildymas ir išplėtimas, parodant kaip jie interpretuojami. Tad DS dalį sudaro tokios struktūros:

FM – Feynmano medis;

EM/Dif – emanacija / difuzija;

KT – klodų telkiniai.

MS dalis turi vidinę ir išorinę dalį, arba:

JL – juodoji liepsna;

P – pirmapradis kūnas;

S – sumatorius;

MS – mažoji sieva; ir

R – informacinis rišlys; bei

RA techninis raigas.

Kitaip sakant, tai yra išplėstas DS [MS] variantas, kuris rodo, kad kuriančioji gaublė, arba Absoliutas, kuria mažąją sievą, tarpininkaujant transcendentaliniam subjektui, kuris yra holoplastinis, išorinis žmogus, generuojantis vidinę sąmonės olą. Pagrindinis procesas šioje oloje yra informacinė sinetzė, kuri pažįsta aplinką per imanentinės dalies interpretaciją, o paskui remiantis šiuo žinojimu, anapusinėje dalyje, per pirmapradį kūną kuria techninius daiktus. Kuo gilesnis žinojimas, tuo labiau išsivystęs metafizinis daiktiškumas, technologijas darantis vis artimesnes subtiliesiems klodams, iki fundamentinio klodo, kuris emanuoja visą žemesnį, holoplastinį pasaulį. Kadangi raigas kuriamas anapus olos, priekinėje dalyje, jis turi dvi formas: holoplastinę, kuri yra tikroje transcendentinėje transcendencijoje DS [RA]; ir sumatoriaus, kaip ji atsiveria imanentinėje olos realybėje, tai yra MS [RA]. Kadangi šios dvi žiūros perspektyvos skiriasi – kur pirmoji yra tikra, o antroji – tik idealizuotas artinys – technika anapusiniame pasaulyje visada yra daug daugiau, negu sugeba suvokti sumatorius. Iš to kyla visos ezoterikos, kurios remiasi neatskleisto X tikėjimu ir fantazijų metafizika, kuri kol nepatikrinta – nėra faktas, tačiau ir nebūtinai yra melas. Kol tikras pasaulis neatidengtas, galutinis žinojimas neturimas, nei už, nei prieš.

Raigas gali būti sukurtas atskirai nuo rišlio, sėkmingo atsitiktinumo dėka, o gali būti ir padedant rišliui, kai techninis daiktas konstruojamas remiantis mokslinėmis teorijomis, atėjusiomis iš organizuoto pasaulio pažinimo. Nors įvykį anapus olos galima atrasti atsitiktinai, tačiau kai ieškai žinodamas – sėkmės tikimybė visada didesnė, tad kuo labiau rišlys išsivystęs, tuo galimybės padaryti sėkmingą atradimą – didesnės. Be abejo, rišlys priklauso nuo to, kiek informacijos sugebama imanentizuoti, tad kai natūralios galios sukurti sąmoningą sintezę išsisemia, ateina eilė techniniams prietaisams, kurie padidina pasiekiamos išorinės realybės diapazoną, ir pradedant matyti daugiau negu leidžia biologinės priemonės, transcendencijos pažinimo galimybės pagerėja. Kadangi Feynamno medis dalinasi į Ultra ir Infra dalį, ir sumatorius yra arčiau pastarosios, pirmos technologijos būna susijusios su ja. Tradiciniais terminais šnekant – tai materialistinė perspektyva, prie kurios natūraliai žmones kreipia sąmonė, nes ji imanentizuoja pirmiausiai šią aplinkos dalį. Tačiau tai, kad technologijos įmanomos tik tokios – netiesa, ir tam patvirtinimas yra pati gyvybė, kurią filognozijoje laikau natūralia technologija, kurioje mokama susieti daug subtilesnes substancijas, ypač sumatoriaus substancijos kryptimi. Nors pati sąmonė šią krypti riboja, tačiau nepaisant jos galima vis labiau plėsti žinojimą subtilių substancijų kryptimi ir pradėti kurti naujo tipo technologijas, kurios jau būtų ne energetinės, bet informacinės ir net kuriančiosios.

Pateikta formulė yra tik pati filognozijos pradžia, nes žinios apie DS ir MS turimos tik bazinės, ir jų neužtenka tikrų substancijų atskleidimui, iš kurių sudaryta dvasinė gyvybės ir gamtos dalis, vadinamoji „sielų dimensija“. Didžiosios sievos pagrindinė teorija yra, kad substancijos išsišakoja į Feynmano medį, kuris yra savotiška emanacija iš Absoliuto, kurio šakos yra klodų telkiniai, visatoje difuzijos būdu susijungiantys yra regimą ir neregimą kosmosą. Šioje vietoje, vadinamoje holoplastine, sukuriamas išorinis gyvybės apvalkalas, taip pat – techniniai daiktai, sukuriami kurti gebančių gyvūnų, tokių kaip žmogus. Tai pagrindinis žmogaus sugebėjimas, vykdantis pirmiausiai informacinę sintezę savo oloje, o paskui techninę sintezę – išorėje. Informacinė sintezė, vadinama rišliu arba civilizacija, valdo žmonijos santykį su anapusine realybe, kuris gali būti tarnavimo, kaip religijoje; viešpatavimo, kaip moksle; ir bendravimo, kaip filosofijoje. Filognozijoje, nors jos praktinė dalis yra artimesnė mokslui ir technologijoms, linkstu link bendravimo principo, tad šį požiūrį, kitaip negu moksle, formuluoju kaip technosofiją. Nors žmonijos sukuriama anomalija yra gana nedidelė visatos mastu ir didžiajai sievai ji labai pakenkti negali, tačiau nesilaikant etikos normų, galima sunaikinti gyvybei reikalingas sąlygas taip pastūmėjant žmoniją ir Žemės gyvybę į pražūtį. Tad žmogus, jo galios, daug pavojingesnės yra jam pačiam, negu pasauliui, todėl vadovaujantis savisaugos instinktu išmintinga laikytis saugumo reikalavimų vystant technologijų civilizaciją.

Dėl šios priežasties reikia žiūrėti kas raigai yra ne tik iš sumatoriaus perspektyvos, bet ir iš holoplastinės, tai yra DS [RA]. Tai padaryti gali būti sunku, nes natūralūs sumavimo sugebėjimai žmoguje yra riboti, tačiau protiniai modeliai gerokai išplečia juslinį pasaulį ir turint veiksmingą DS modelį, galima suprasti ir ką techniniai daiktai daro pilnoje realybėje. Kadangi techniniai procesai nenatūralūs, jie sukuria daug matomų ir nematomų šalutinių produktų, ir vieni iš jų gali būti gyvybei neutralūs, o kiti – mirtinai kenksmingi. Tačiau nematant ir nesuprantant ką techninis objektas daro anapusinėje realybėje, tai įvertinti gali būti sunku, tad vaikantis pelnų ir garbės tokie nuogastavimai linkstami apibūdinti kaip pseudomokslas ir sąmokslo teorijos. Daug žalingų techninių produktų, kurie yra akivaizdžiai mirtini yra žinomi, ir uždrausti, tačiau nemažai atvejų, kai žala ne tokia akivaizdi ir čia mokslininkai siekdami pelno linkę gudrauti. Filognozijoje laikausi nuostatos, kad gyvybė planetoje yra svarbesnė už technologijų civilizacijos vystymą, tad raginu neužmiršti ir to nematomo pasaulio, kurio dalis yra anapusinis žmogus, kad jame nebūtų kuriamos perteklinės technologinės anomalijos, labai apkraunančios biosferą ir darančios didelę nematomą žalą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje daug brangiau kainuoja negu gaunama nauda. Todėl mano principas – apkrovos biosferai mažinimas, net turint akivaizdžią dirbtinių aparatų naudą, nes etinis principas svarbesnis už ekonominį.

Tai nereiškia, kad technologijos turi būti stabdomos. Paprasčiausiai reikia išmokti pažiūrėti į raigo tikrą vietą holoplastinėje hipostratoje ir įvertinti jo daroma poveikį, peržengiant vien sumatoriaus apribojimus, kurie ne visada teisingai parodo tikrą dalykų padėtį.

• baltasis drakonas