Holoplastinės filognozijos vienas iš privalumų yra tas, kad ji gali žmogų parodyti ne vien žiūrint iš vidaus, bet ir iš išorės. Šis žmogaus vaizdas parodo, kas jis yra savo visumoje ir kas kuria jo vidinį sumatų srautą, kurį mes suvokiame kaip savo subjektyvų pasaulį. Nors kol kas ši žmogaus aiškinimo priemonė tik hipotetinė, manau, kad ji pakankamai tiksliai parodo kas jis yra holoplastinėje realybėje. Nors viduje nesimato, kokios šiame procese dalyvauja substancijos, akivaizdu, kad jų daugiau negu matosi sumatoriuje, ir jos turi sugebėjimą formuoti ontologinę hologramą, kurią žmogus supranta kaip savo sąmoningą tikrovę. Šioms substancijoms pavadinti naudoju kodinius terminus, vienas kurių yra juodoji liepsna, atstovaujanti dvasinę žmogaus dalį, kuri atsakinga už sąmonės kūrimą. Kita dalis yra įvairių signalų sintezė, kuri į substanciją įdeda morfizmus, suvokiamus kaip rodomoji substancija. Formulėje tai atrodytų taip:

JL (TS [substancijos sintezė – signalų sintezė]) P

JL – juodoji liepnsa;

P – pirmapradis kūnas;

TS – transcendentalinis subjektas.

Matome, kad pagal mano teoriją, žmogus yra dvilypis, turintis materialią ir dvasinę dalį: materiali yra pirmapradis kūnas, kurio priemonėmis surenkami materialūs signalai, įstatomi į sąmonę; o juodoji liepsna yra atsakinga už holograminės substancijos sukūrimą, į kurią įrašoma surinkta informacija. Galimas ir kitoks vaizdas, darant prielaidą, kad ir signalai, ir substancija yra materialios dalies sugeneruota struktūra, tačiau manau, kad tikslinga naudoti dvilypį modelį, laikantis išorinio dualizmo hipotezės. Viena iš priežasčių yra ta, kad laikantis paviršinio materializmo, sąmonės struktūra būtų labai negili, esanti pačiame paviršiuje, tad ją būtų lengva veikti su materialia radiacija, taip labai lengvai pažeidžiant vidinės olos funkcionavimą. Tokiu atveju gyvūnas būtų labai silpnas ir primityvus padaras, kuris turėtų nedaug išlikimo galimybių. Tad remiantis galimybe, kad priėjimas prie sąmonės substancijos daug sudėtingesnis, daroma prielaida, kad ji daug gilesnė struktūra, kurią paveikti paprastomis juslinėmis materijomis – neįmanoma. Aš laikausi šios hipotezės, ir manau, kad norint turėti ontologinę hologramą savo valdžioje, reikia atverti daug gilesnę hipostratą. Tik tada bus atskleistos sąmonės paslaptys ir dirbtinės sąmonės galimybės robotuose.

Šis junginys JL-P kuria išorinį subjektą, kuris atsakingas už vidinės olos struktūrų generavimą. Šis subjektas vadinamas transcendentaliniu, priešpastatomu išorinei transcendentinei realybei, kuri yra pasaulis. Transcendentalinis subjektas turi materialią ir nematerialią dalį, kuri sujungta Uroboro struktūroje, kur materiali dalis paduoda signalus, o nemateriali – substanciją, arba rodančiąją struktūrą. Signalai yra trijų gylių, ateinantys iš išorinio pasaulio ir kuriantys pasaulio ovį, iš fizinio kūno ir kuriantys kūno ovį, ir iš žmogaus psichikos ir kuriantys psichikos ovį. Tolimi signalai surenkami specialiais jusliniais organais, fizinio kūno signalai gaunami iš receptorių tinklų, kurie gali būti nesusiformavę į specifinius organus, bet yra paprasti tinklai ir plotai sujungti su nervų sistema. Ir vidinės psichikos signalai jau neturi receptorių ir yra specialūs neuroniniai plotai ir organai, kurie signalus ne surenka bet generuoja savo viduje. Žmogaus psichinė struktūra yra ne vien pirmapradžio kūno dalys, bet galimai vidinė psichika susijusi su juodosios liepsnos mechanizmais, kurie žmogaus psichiką daro labiau pasislinkusią link nematerialios dalies. Toks pavyzdžiui, būtų protas, kuris ne tik neuroninės schemos, bet ir energomorfinės struktūros, kurios atlieka skaičiavimus ir vykdo procedūras transneuroniniu būdu.

Svarbiausias yra sąmonės klausimas, tai yra iš kokio gylio substancijų ji atsiranda. Mano preliminarinė prielaida yra ta, kad ji ateina iš giliojo sluoksnio ir paprastoje materijoje nesurandama. Tačiau bendrai galimi trys variantai: neuromorfinė sąmonės teorija; energomorfinė sąmonės teorija; ir psichomorfinė sąmonės teorija. Pats paprasčiausias būtų pirmas variantas, susiejantis sąmonę su neuronų struktūrą, ją laikant ontologinės hologramos šaltiniu. Energomorfinė sąmonės teorija sąmonės lauką asocijuoja su energetiniais procesais ir todėl vadinama transneuroniniu lauku. Ir paskutinis variantas būtų specialus psichinis laukas, kuris peržengia ir neuronų ir jų energetinių procesų struktūrą ir yra trečias sluoksnis, kuris dar gilesnis už elektromagnetinius neuronų potencialus. Mano vertinimu, sąmonė būtų šio trečio sluoksnio kuriama būsena, kuri nors ir susijusi su neuronais ir elektromagnetiniais potencialais, bet ne iš jų kyla, o juos tik naudoja kaip pagalbinius procesus.

Gali kilti klausimas, kam filognozijai reikia žinoti transcendentalinio subjekto principą? Pirmiausiai tam, kad būtų galima patobulinti žmogų plečiant transneuroninių substancijų diapazoną, įvedant papildomų morfizmų, kurie būtų technomorfinis ontologinės hologramos sluoksnis, žmogų padarantis sumuojančiu daug daugiau hipostratos, negu duota natūraliam gyvūnui. Nuo to priklauso nauji tikrovės suvokimo proveržiai, leidžiantys sukurti daug gilesnes gnostines sintezes, reikalingas sukurti pažangius raigus baltojo drakono civilizacijos veiklos masto plėtojimui. Be to, išmokus tobulinti biologinius sątvarus, ilgainiui atsiras galimybės kurti ir pilnai dirbtines ontologines hologramas, kurias bus galima naudoti robotais vadinamoje dirbtinėje gyvybėje, kuri dar labiau priartės prie biologinės gyvybės galimybių. Šiuo metu robotai yra tik „neuromorfiniai“ – tranzistorinės mikroschemos, „energomorfiniai“ – elektrinės loginės grandinės, tačiau psichomorfinis sluoksnis neegzistuoja ir tuo jie nusileidžia gyvūninei gyvybei. Nors ši problema filognozijoje nėra pagrindinė, manau, kad kalbant apskritai apie ateities baltojo drakono civilizaciją, dirbtinė sąmoninga gyvybė bus vienas pagrindinių jos komponentų ir priemonių vystytis link holoplastinio žinojimo. O išvysčius šias priemones bus galima spręsti jau artimesnius filognozijai klausimus, tokius kaip gravitacijos teorija ir antigravitaciniai raigai. Kitaip sakant, šie klausimai galimai bus išsprendžiami tik tada, kai dirbtinėmis priemonėmis bus išplėstas transcendentalinis subjektas, galintis sukurti pažangesnę ontologinę hologramą, sumuojančią gilesnes realybes.

Jeigu bus remiamasi prielaida, kad visas žmogus materialus ir mirtingas, bus galima galvoti apie biologinį ilgaamžiškumą, padarant gyvenimo trukmę daug ilgesne negu įmanoma natūraliai. Tačiau manau, kad tikrovės sandara daug sudėtingesnė negu matosi paprastame sumatoriuje ir turime būti pasirengę daug įdomesniems modeliams. Jie susiję su juodosios liepsnos hipoteze gyvūniniame pirmapradžiame kūne, kuris atsakingas už sumuojančios substancijos generavimą, kuris galimai išlieka net tada, kai miršta biologinis kūnas. Juodosios liepsnos doktrina susijusi su šia galimybe; ir manau kuriant dirbtinius išplėtimus reikia elgtis atsargiai ir apdairiai, kad nebūtų sugadinta transcendentinė žmogaus gyvenimo trajektorija po jo mirties. Visi šie klausimai teisingai pamatomi tik galutinėje filognozijos formoje, vadinamoje holoplastine. Iki to galima tik spėlioti, daryti bandomuosius ėjimus, rizikuoti. Tam, kad rizika nebūtų per daug didelė ir neįgautų išsigimusių formų, reikalingos etikos priemonės, aiškiai nustatančios, ką galima gyvybėje daryti, o kas turi būti griežtai draudžiama. Tik tada bus galima civilizaciją apsaugoti nuo degradavimo ir nukrypimo į išsigimusias formas, kuri gyvybę ne vystytų bet žudytų. Tam reikia gyvybę suvokti plačiąja prasme, apimant ne tik žmones bet ir kitas gyvūnų rūšis, išsivysčiusias kitose biosferose. Taip pat gyvybės sąvoka turi apimti dirbtinę gyvybę, kuri taip pat turi turėti teises ir būti apsaugota nuo netinkamo naudojimo, išsigimusiuose projektuose. Tik tada ateities civilizacija atitiks mūsų lūkesčius ir bus verta pastangų ir pasiaukojimo dėl geresnės ateities.

• baltasis drakonas