Bendriausias sumatų kompleksas analizuojant subjektiškumą yra „karūninė sąmonė“, sievos koordinačių sistemoje žymima C. Toliau eina asmenybės sistema, žymima A ir protas, žymimas B. Šiame skyrelyje panagrinėsiu karūninę sąmone, nes ji svarbi filosofijai, net galima sakyti, kad joje yra filosofinės būsenos pamatas ir ištakos. Po to, kai sukuriamas jai pamatas, filosofavimas pakyla į aukštesnį kognityvinį lygį, … Skaityti toliau Karūninė sąmonė ir filognozija
Kategorija: Angelų diena
Ecce homo: D. Mockus
Sekant F. Nietzsche‘es garsiojo autobiografinio kūrinio „Ecce homo: kaip tampama savimi“ (1888) idėja, vertinga pateikti šiek tiek duomenų apie save, nes šis „Filognozijos pradmenų“ tomas susijęs su informacija, kuri tiesiogiai liečia tai, kas esu. Taip pat, ateityje kai kurios idėjos bus modifikuojamos taip, kad atitiktų mano kilmę ir „protėvių dvasią“. Kiekvienas žmogus yra tik viena … Skaityti toliau Ecce homo: D. Mockus
“Filognozų asociacijos“ konstitucija
Vis labiau ryškėjant filognozijos teorinio modelio kontūrams, turi būti plečiamas ir „Filognozų asociacijos“ koncepcijos modelis. Šis modelis – tai taisyklių rinkinys, pagrįstas žmogaus sampratos ir santvarkos idėjomis, kurių pagrindu būtų galima organizuoti žmones. Kadangi tai „asociacija“ turi būti įstatai, tačiau iš esmės niekas nepasikeis, jeigu įstatus pavadinsime „konstitucija“. Šiame skyrelyje kol kas pačių taisyklių neviešinsiu, … Skaityti toliau “Filognozų asociacijos“ konstitucija
Angelų diena
Šiame skyrelyje panagrinėsiu Įvykio sąvoką istorijos sigilo prasmių kontekste, nes tai reikalinga pilnam gyvenimo kelionės išorinio apipavidalinimo priemonių supratimui, be kurio neįmanoma suvokti nei istorinio proceso, nei savo gyvenimo vaidmens jame. Pagrindinis mūsų laukiantis Įvykis yra vadinamoji Angelų diena, kuris yra dabarties pasaulio pagrindinė mitologema, formuojanti socialinius, ekonominius, filosofinius ir politinius procesus. Kas tai yra … Skaityti toliau Angelų diena
Kas yra “filognozijos cintamani“?
Metafizinės santvarkos hierarchija buvo paaiškinta holoplastinę tikrovę dalinant į zonas, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie žmogaus atsiradimo. Tokių bendrų zonų yra šešios, padalintos į vidines ir išorines, išreikštas ir neišreikštas. Prieš pradėdamas šiame skyrelyje nagrinėti pagrindinę magijos temą, paaiškinsiu visų zonų reikšmes, nes jų žinojimas reikalingas „magijos akto“ transcendentinės trajektorijos supratimui. Vidinės zonos: Z6 … Skaityti toliau Kas yra “filognozijos cintamani“?
Gyvenimo filosofija
Savo knygoje „Apie sielą“ Aristotelis pateikė visa apimančią žmogaus teoriją, kurioje žmogaus žemesniąsias ir aukštesniąsias dalis vadino „sielomis“, psyche. Jo supratimu, kiekvieną gyvūną sudaro augalinė, gyvūninė ir racionalioji siela, tai yra, kūnas, instinktai ir protas. Aukščiausia siela yra racionalioji, būdinga tik žmogui, gyvūninė siela būdinga aukštesniesiems ir žemesniesiems gyvūnams, o augalinė – augalams. Toks gyvybės … Skaityti toliau Gyvenimo filosofija
Atverti ir neatverti klodai
Didžiausias proveržis civilizacijoje pasiekiamas tada, kai atrandamas naujas principas hipostratinėje didžiojoje sievoje, surandant būdą kurti dirbtinę sąveiką, formuoti arba ardyti simetrijas, moduliuoti, švitinti, skenuoti, filmuoti ir pan. Kadangi pats žmogus yra hipostratoje, jis savo kūno dalimis su ja sąveikauja tiesiogiai, gali valdyti įrankius ir prietaisus, kurių pilno vaizdo sumatoriuje nematome ir sąveikos dėsnius tik įsivaizduojame … Skaityti toliau Atverti ir neatverti klodai
D. Mockaus sątvarologija
Norėdami suprasti, kas yra „D. Mockaus sątvarologija“ turime pradėti nuo pradžių, prisimindami, kas yra filognozija. Šis naujadaras sudarytas iš graikiškų žodžių, reiškiančių „pažinimo meilė“, kuriuo keičiu žodį filosofija – „išminties meilė“. Išminties sąvoka – platesnė už pažinimo, vadinasi filosofijos mokslas – platesnis už pažinimo mokslą, arba kitaip sakant, filognozija yra susiaurintas filosofijos variantas, kuris koncentruojasi … Skaityti toliau D. Mockaus sątvarologija
Filognozijos pradinė mokykla 