Ecce homo: D. Mockus

Sekant F. Nietzsche‘es garsiojo autobiografinio kūrinio „Ecce homo: kaip tampama savimi“ (1888) idėja, vertinga pateikti šiek tiek duomenų apie save, nes šis „Filognozijos pradmenų“ tomas susijęs su informacija, kuri tiesiogiai liečia tai, kas esu. Taip pat, ateityje kai kurios idėjos bus modifikuojamos taip, kad atitiktų mano kilmę ir „protėvių dvasią“. Kiekvienas žmogus yra tik viena grandis ilgoje kartų linijoje, kuri prasideda nuo protėvių, pirmųjų žmonių, ir ateina iki dabartinio momento. Ta linija šakojasi pagal genetines mutacijas, kurios padalina žmones į giminystės ryšiais susijusius klanus, vadinamus Y-DNR haplogrupėmis, kurios šakojasi pagal mutaciją Y chromosomoje ir perduodama tėvo sūnui pagal vyrišką liniją. Taigi pirmas ir svarbiausias „Ecce homo: D. Mockus“ faktas yra priklausymas senųjų Europos gyventojų genetiniam atsišakojimui, kurie buvo pirmoji invazija į Europą, sukūrusi pirmąją bangą mezolite, arba viduriniame akmens amžiuje (15 000 – 5000 pd). Turiu Y-DNR I1 haplogrupę, kuri dominuoja Šiaurės Europoje, vadinamojoje Skandinavijoje. Neolite, naujajame akmens amžiuje (5000 – 1700 pd), imigravo antra banga, kuri svarbi ir Lietuvai, tai yra, fino-ugriška N haplogrupė, kuri gausiai reprezentuojama Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ir paskutinė banga buvo bronzos amžiaus (1700 – 500 pd) indo-europiečių banga, kurios haplogrupės buvo R1a ir R1b. Lietuvoje šios haplogrupės reprezentuojamos tokiomis proporcijomis: I1 – 6 proc., N – 40 proc. ir R1a – 40 proc. Kalbos ir tautos požiūriu, kadangi lietuvių kalba yra indo-europiečių kalbų šeimos, yra R1a invazija, kuri ištrynė ir I1 ir N lingvistinės sąmonės formas. Kalbant apie šiaurės germanų kalbų grupę, ji taip pat nėra originali I1 kalba, nes ją atnešė R1b indoeuropiečių invazija, kurios pasėkoje atsirado proto-germaniškas Skandinavijos šalių dialektas. Vadinasi, mano protėviai senovėje galėjo kalbėti pirmųjų europiečių kalbomis (I1), po to proto-germanų ir germanų kalbomis (R1b), fino-ugrų (N) ir galiausiai baltų prokalbe bei lietuvių kalba (R1a). Vadinasi, pagal kilmę artimiausios yra švedų, norvegų, danų kalbos. Naujausiais laikais tėvo giminė kilusi iš Žemaitijos, Kretingos rajono ir senovėje galėjo būti kuršių genties su šiaurietiška genetika.

Šiaurės Europos pirmųjų gyventojų religija buvo politeistinė mitologija, kuri tarp 8 – 12 amžiaus buvo intensyviai christianizuojama. Vyriausias dievas buvo Odinas, kurio vardas yra I1 haplogrupės klano pavadinimas. Kitaip sakant, visi vyrai, turintys I1 haplogrupę, laikomi priklausantys Odino klanui. Šis klanas įsitvirtino Šiaurės Europoje, Skandinavijos šalyse, kur didžiausia koncentracija siekia 45 proc. vyrų. Toliau į periferiją procentas mažėja, pavyzdžiui Lietuvoje yra tik 6 proc. ir joje dominuoja fino-ugrų (N) bei indo-europiečių (R1a) haplogrupė. Šiaurietiška haplogrupė plito migracijos ir vikingų žygių, kelionių bei kolonizavimo dėka. Galima manyti, kad mano giminė į Žemaitiją pateko tokiu būdu – iš šiaurės per rytinį Baltijos pajūrį. Centrinę vietą senojoje šiauriečių, hiperborėjų, kosmologijoje užima pasaulio medis, norvegiškai Yggdrasill, kuris nusako pasaulio sandarą, kurioje aukščiausias pasaulis yra Asgardas, dievų buveinė, o žmonės gyvena Midgarde, po kuriuo yra kiti, žemutiniai pasauliai. Su filognozijos konstrukcija tai susiję per Feynmano diagramą, kurioje pažymėti hipostratinių klodų telkiniai ir yra šiuolaikinis pasaulio medžio variantas. Dievai yra klodų valdovai, todėl Yggdrasill yra Odino žirgas, kuris tarnauja savo šeimininkui, vyriausiajam dievui. Pagal skandinavų mitologiją, dievai yra dviejų frakcijų, aesirai ir vanirai, kurie tarpusavyje kariauja dėl valdžios. Senovės skandinavų religijoje buvo praktikuojama magija, kuri turėjo dvi atmainas „seidr“ ir „galdr“, kur pirma daugiau buvo praktikuojama moterų šamanių, lietuviškoje tradicijoje – raganų. Magija susijusi su burtininkavimu, runų užkeikimų naudojimu, pranašavimu. Tačiau, kaip jau sakiau, 8 – 12 amžiais buvo intensyvi christianizacija, kuri laikui bėgant ištrynė senuosius tikėjimus ir įvedė Romos katalikų bažnyčios tikėjimą Jėzumi Kristumi, kaip įsikūnijusiu Dievu, kuris per savo kančią išpirko žmonijos nuodėmes. Po reformacijos 1517 m. Skandinavija tapo protestantiška, tai yra, nepriklausanti Romos katalikų bažnyčios denominacijai. Šiuo metu vyksta neopagoniškų judėjimų bumas, kuriuose atgaivinamos senosios praktikos, tiek žaidybiniu, tiek rimtu principu.

Kaip atrodo Europa pagal pasidalinimą į haplogrupes, galima pamatyti žemėlapyje:

Matome, kad Europoje dominuoja trečiosios invazijos haplogrupės, tai yra R1b ir R1a – Vakarų, Centrinė ir Rytų Europa; N yra Suomijos ir Baltijos šalių haplogrupė; I1 – Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Islandijos, I2 – Balkanų šalių. Naujieji Europiečiai trijų senovės invazijų prasme atnešė savo kalbą, kultūrą, socialinę santvarką, tikėjimus, technologinius sugebėjimus ir, galima sakyti, pilnai asimiliavo pirmuosius gyventojus, kurie prarado savo kalbą ir kultūrą ir perėjo į kitokios pasaulėžiūros įtakos lauką. Neindogermaniška tik fino-ugrų suomių kalba, kuri sugebėjo išvengti asimiliacijos, o pirmųjų gyventojų, tiek I1, tiek I2 senovės kalba sugermanėjo arba suslavėjo.

Žinoma, haplogrupė nepasako visko, nes ji tik žyma, esanti Y chromosomoje, tuo tarpu, visos kitos chromosomos maišosi su įvairių haplogrupių genetika, o tai reiškia, kad galima būti kraujo ryšiais susijusiu su skirtingomis haplogrupėmis, kurios perduoda savo genus į I1. Remiantis archeologiniais duomenimis, mano chromosomos susijusios su tokiomis haplogrupėmis:

1) R1a – 45 proc.,

2) I2 – 13 proc.,

3) R1b – 12 proc.,

4) N – 11 proc.,

5) I1 – 8 proc.

Šie duomenys rodo, kad į pirmykštį substratą įmaišytoje genetikoje dominuoja Rytų ir Centrinės Europos indo-europiečiai, yra nemaža dalis Vakarų Europos indoeuropiečių, taip pat – fino-ugrai ir pirmykščiai Europiečiai, kurie šiame sąraše – paskutinėje vietoje. Iš esmės, baltų kultūrinis arealas yra R1a, N ir I1. Tad remiantis paskutinio istorijoje laikotarpio tautinės tapatybės kategorija, esu Šiaurės vakarų baltas, nelietuvių genties, greičiausiai skandinavų kilmės kuršis, kurio protėviai sulietuvėjo tik paskutinėse kartose, nuo 17 amžiaus. Remiantis archeologiniais duomenimis ir archeogenetika, ankstesniuose šimtmečiuose giminių turėta Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Daugiau duomenų galima gauti pagal mtDNR informaciją, kurioje rodoma moteriška kilmės linija, tačiau tai – kitų skyrelių tema. Galima tik paminėti, kad mano mtDNR haplogrupė yra U8, kuri irgi yra viena iš seniausių moteriškų haplogrupių Europoje. Tačiau apie tai – kitą kartą.

Iš visos šios informacijos seka, kad esu kilęs iš pirmųjų Europos gyventojų, kurie buvo pirmoji banga Europoje, kuri įsitvirtino šiaurinėje dalyje, dabartinėje Skandinavijoje. Jie yra pirmųjų europiečių ir indo-europiečių mišinys, kuris suformavo germanų kalbų grupę, šiuo atveju – šiaurės germanų. Pagal genetiką, šiaurės germanai išsaugojo daugiausiai pirmųjų europiečių genetikos, kuri yra I1 haplogrupės. Visose kitose Europos tautose dominuoja indoeuropiečių genetika. Ketvirtame „Filognozijos pradmenų“ tome rašiau apie arijų kultūrą ir kad ji svarbi Lietuvai ir Europai. Tačiau tai nevisiška tiesa, nes yra gilesni kultūriniai klodai Europoje, kurie susiję su pirmaisiais gyventojais, kurių elementai buvo integruoti į indo-europiečių kultūrą. Manoma, kad daugiausiai požymių išliko senojoje skandinavų mitologijoje, kuri gali būti mišinys tarp pirmųjų kultūrų ir atėjūnų kultūrų tiek kalboje, tiek mitologijoje, tiek magijoje. Įdomiausias kosmologinis vaizdinys yra Yggdrasill pasaulio medis, kurį asocijuoju su klodų telkiniais hipostratoje, kuriuos sujungus į loginę atsišakojimų schemą, gaunamas Feynmano diagramos stiliaus modelis, kuris rodo tikrovės visumą.

Iš to, kas pasakyta, aišku, kas yra baltai: tai trijų genetinių linijų mišinys, I1, N ir R1a, tarp kurių dominuoja indo-europietinė lietuvių gentis, su senovės indo-europiečių kalba, kuri asimiliavo ir pirmuosius europiečius, ir fino-ugrus. Iš viso to, kas pasakyta, „Ecce homo: D. Mockus“ pagrindinė išvada, kad pagal kilmę man artimiausia yra senovės skandinavų kultūra ir, kad iš esmės esu šiaurietis, o mano protėviai – buvę vikingai. Ši informacija rodo, kad tai, kas yra „tauta“ ir „lietuvių tauta“ – ne toks paprastas dalykas. Tai daugiau politinė, o ne tikrovinė sąvoka.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s