Žmogaus pažinimo galimybes lemia jo sandara, kurią bendrais bruožais jau paaiškinau, bet čia pakartosiu dar kartą tam, kad prisimintumėte. Jis sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos, kuriose atsiveria aplinkinio pasaulio vaizdas. Rodančioji substancija yra suvokimas, egzistenciatas, rodomoji substancija yra aplinkos kontūras, kuris interpretuojamas kaip materialus, empirinis pasaulis. Materija savo pirminėje formoje pasirodo kaip fenomenologinis vaizdas, … Skaityti toliau Filognozijos vieta pažinimo sistemoje
Kategorija: Filognozija
Forėja
Filognozijos metodu išaiškinau dvi substancijos formas, kurios prieinamos sąmonei. Atsleidžiau, kad yra rodančioji ir rodomoji substancija, kurių sandūroje atsiranda žmogaus pasaulio vaizdas. Iš rodomosios substancijos gimsta materijos modelis, o iš rodančiosios „dvasios“ modelis, kurį įvardiju kaip egzistenciatą. Tačiau tai negali būti galutinis variantas, nes tiek materija, tiek egzistenciatas yra nepilnos substancijos. Vadinasi neišvengiama trečios substancijos … Skaityti toliau Forėja
Dekartas ir filognozija
Mano filognozijoje vystomų minčių užuomazgų galima rasti Dekarto filosofijoje, o konkrečiai res extensa ir res cogitans koncepcijose. Res extensa yra „ekstensyvusis daiktas“, arba kitaip – fizinė substancija, iš kurios sudaryti visi materialūs daiktai. Res cogitans yra mąstantis daiktas arba mentalinė substancija, kurios pagrindinė savybė yra mąstyti. Žmogus pasak Dekarto yra dualistinė sistema, sudaryta iš res … Skaityti toliau Dekartas ir filognozija
Eiolinė mechanika
Iš to, ką esu pateikęs „Filognozijos pagrinduose“, galima nesunkiai matyti, kad mano tikrovės aprašyme laisvės savybė bus labai svarbi. Ši savybė susijusi su jėga arba substancija, vadinama eiolu. Bet laisvė yra filosofinė sąvoka, o tai, ką darau aš nėra filosofija, tai – filognozija, dedanti akcentą ant pažinimo. Šis pažinimas įstatytas tarp filosofijos ir mokslo, bet … Skaityti toliau Eiolinė mechanika
Atskleidimo principas
Tai, ką aš savo veikla vykdau, galima vadinti Atskleidimo projektu. Tam turiu teisę kaip integruota sąmonė, gaunanti galimybių pamatyti aukštesnį pasaulį, gauti iš jo informacijos. Atskleidimas turi du sluoksnius, viename kurių aiškinu savo situaciją, nes ji nėra paprasta, o kitame tai, kokias galimybes aukštesnis pasaulis ruošia visuomenei. Dovanų jokių duoti nesiruošiama, bet bus parodytas kelias … Skaityti toliau Atskleidimo principas
Pažinimo kelias
Yra žmonių, kurie pažinimą tapatina su vadovėlių mokymusi. Tačiau tikras pažinimas yra daug daugiau negu vien tik nuvalkiotų vadovėlinių tiesų zubrinimas. Talentingas vadovėlių zubrintojas ne tapatus talentingam kūrėjui, nes pirmasis tik moka taikyti taisykles, o antrasis jas kuria. Vadovėlis reikalingas universalizatų į sąmonę įdėjimui ir masinės sąmonės suformavimui, kuri vaikšto tik pramintais takais ir nesugeba … Skaityti toliau Pažinimo kelias
9. Atvejo analizė
Šis bus paskutinis „Filognozijos pagrindų“ skyrelis, kuriame paanalizuosiu konkretų atvejį, paimtą iš standartinės fizikos. Tai nebus užbaigtas modelis, greičiau tik kelios pradinės idėjos, kurias ateityje dar reikės vystyti. Tačiau prieš tai noriu pasakyti kelis žodžius apie tai, kam apskritai filognozija yra skirta ir kokia šio užsiėmimo auditorija. Filognozija nėra mokslas, ir nėra užbaigta teorija – … Skaityti toliau 9. Atvejo analizė
8. Fizinė ir gnostinė brana
Siekdamas pažinti visą žmogaus spektrą, iškeliu tris pagrindinius sluoksnius, kuriuose jis reiškiasi. Šie sluoksniai matosi iš kiekvienam apsireiškiančio žmogaus vektoriaus struktūros. Matome sąmoningą ir nesąmoningą žmogų, o pastarasis skyla į gnostinę ir fizinę dalį. Pradėti visada patogiausia nuo sąmoningo žmogaus, nes tai vieta, kurioje gaunama ir formuojama informacija. Informacija nėra pati realybė, tai tik realybės … Skaityti toliau 8. Fizinė ir gnostinė brana
Filognozijos pradinė mokykla 