© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: gyvybės magija
Iš psichologijos žinoma, kad žmogaus psichika yra jį supančios aplinkos atspindys, sakoma kaip išorėje, taip ir viduje. Šį principą nesunku sumodeliuoti sievos struktūroje, kurioje detalizuoti visi psichovektorių sudarantys vidiniai komponentai. Viena iš įdomesnių šio principo pritaikymo sričių yra kūryba, kurioje atsispindi kūrinių autoriaus pasaulis. Utopinis, idealus gyvenimas skatina ir tokius kūrinius, o distopija gyvenime sukuria … Skaityti toliau Tobulo kūrinio paslaptis
Sievos modelyje buvo paaiškinti visi koordinačių sistemos mazgai, atitinkantys pagrindines sąmonės sumatų ir sumantų kryptis. Šie mazgai formuoja psichovektorių, sukurdami kokią nors psichologijos logiką, kurioje veikiama pasaulyje. Psichovektorius dalinamas į kelias pagrindines dalis, kurios sukuria kryptį į išorę arba į vidų. Į išorę nukreiptas psichovektorius turi priežastį, priemones ir tikslą, kurie apgaubiami zonų, kuriose veikiama, … Skaityti toliau Psichovektorių formulės
Šiame skyrelyje pakalbėsime apie pirmapradžio kūno sandarą substancijų spektro kontekste iš jo centrinės perspektyvos egzistencijoje ir būtyje. Kiek žmogus egzistuoja, jis yra sąmoningas informacijos sumavimo procesas rodančiojoje substancijoje, kuri yra žmogaus šviesos arka. Būtis yra ta centrinė substancija, kuri sudaro žmogaus būties centrą, esantį už sumavimo proceso ir po žmogaus mirties integruojama į planetinės tikrovės … Skaityti toliau Aukštutinė pilis
Skyrelyje „Begalinis žmogus“ paaiškinau principus, pagal kuriuos skaičiuojamas žmogaus egzistencijos mastas, kuris priklauso nuo sąmonė galimybių, nuo egzistencijos trukmės ir laisvaveikos. Jeigu šie parametrai yra riboti, naudojame operatorių Lim, jeigu neriboti – Inf. Taip gauname du kraštutinius atvejus, kurie yra minimalus rėizolas – Lim (0, 0, 0), minimalus žmogus Lim (1, 1, 1), išsivystęs žmogus … Skaityti toliau Drakono akies formulė
Šiame skyrelyje panagrinėsime išplėstą Mockaus madrigalo struktūrą, kurioje parodomas skirtumas tarp įprasto žmogaus ir filosofo pagal tai, kokios sievos proporcijos jų psichovektoriuose. Įprastas žmogus, vadinamas „gyvūnu“, labiau orientuojasi į apatinę, geidžiamąją madrigalo dalį, kurioje surinkti kūniški vektoriai; o filosofas, vadinamas „mąstytoju“, orientuojasi į būties klausimą, siekia ją vienu ar kitu būdu atskleisti, parodyti sąmonėje ir … Skaityti toliau Hedonistinės ontologijos vieta
Šiame skyrelyje pamėginsiu atsakyti į klausimą, koks principas gyvybiniam procesui yra palankesnis – laisvė ar vergovė. Tam pasinaudosiu jau pasiektu sątvarologijos teorijos lygiu, nes šis klausimas daugiau paviršininkų negu gelmininkų problema. Mano teorija teigia, kad laisvė yra natūrali kiekvieno žmogaus būklė, kitaip vadinama egzistencijos pagrindu. Iš prigimties visi esame laisvi, kiek esame šviesos arkos erdvėje … Skaityti toliau Išlaisvinanti tiesa
Šį kartą ilgo straipsnio nerašysiu, tik pateikiu savo liberalizmo apibrėžimą, kuris įkomponuojamas į filognozijos projektą. Filognoziją laikau liberalia teorija, todėl reikia apibrėžti jos kertinius principus ir palyginti su oponuojančia ideologija, kuri yra konservatizmas. Prisimenant skirstymą į genetikų ir gnostikų stovyklas, liberalizmas daugiau atitiktų gnostikų stovyklą, nes jis daugiau protinis ir psichologinis, o konservatizmas - genetikų, … Skaityti toliau Liberalizmas ir filognozija
Gyvybės teoriją galima nagrinėti naudojant gnostinę arba genetinę perspektyvą, išryškinant norimą gyvybinio proceso dėmenį bendruomenėje. „Gyvybės magijoje“ pasitelkiamos abi perspektyvos, stengiantis išlaikyti tarp jų dermę ir pusiausvyrą. Gyvybė be proto yra laukinė gyvybė, gyvenanti primityvų gyvenimą, neturinti galimybių iškopti į aukštą kultūrinį ir techninį lygį. Gyvybė be prasitęsimo, neturi ateities perspektyvų, nes nėra kam biologiniame … Skaityti toliau Begalinis žmogus
Filognozijos pradinė mokykla 