© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: Sievos teorija
Ne kartą rašiau, kad Lietuvoje A. Šliogeris yra sątvarologijos pradininkas, kurio kūryba buvo vienas iš filognozijos ir sievos teorijos šaltinių. Šią savo teoriją jis išdėstė pagrindiniame veikale „Niekis ir Esmas“, kuriame atkleidė klepsidros struktūros idėją, filognozijoje vadinamą sątvaru, kuris yra psichovektoriaus, vadinamo sieva, surinkimo vieta. Mano sątvaro teorija yra modifikuotas ir išplėstas A. Šliogerio klepsidros … Skaityti toliau Sugrįžimo prasmė
Išdėstyta teorija sujungiama gyvenimo trajektorijoje, kurioje dalyvauja visi sievos komponentai, sutraukiami į eiolinius psichovektorius. Trajektorija yra ne kas kita psichovektoriaus apsibrėžimų ir apibrėžimų seka, kurioje sąmonė renkasi judėjimo kryptį gyvenime. Šiame apsibrėžinėjime ir apibrėžinėjime dalyvauja daugybė įvairių faktorių, kurie žmogui ir jo gyvenimui suteikia formą. Jos gali būti labai įvairios – nuo to priklauso gyvenimo … Skaityti toliau Sievos trajektorija
Užbaigdami knygos įžanginę dalį, turime paaiškinti likusias sątvarologijos sąvokas, kurios yra sievos modelio paskutinis potėpis. Tos sąvokos yra tulpa ir alpa, sievos burės struktūroje žymimos T. Tuo atveju, jeigu sumatai atskiriami, jie žymimi kaip TULPA ir ALPA. Tulpa apibrėžiama kaip dirbtinis sumatas, kurį žmogus susikuria iš savo vidinių resursų. Nuo vaizduotės ji skiriasi tuo, kad … Skaityti toliau Transcendencijos teorijos
Aprašinėdamas B ir D stielius, parodžiau bendrąjį gnostinio implanto principą, kuriuo siekiama atverti paslėptą pasaulio dalį. Ši dalis vadinama hipostratine ir nuo jos pažinimo lygio priklauso žmogaus psichovektoriaus gylis. Nuo to priklauso ar žmogus gerai išmano tikrovės principus, ar turi tik paviršutinišką supratimą, kuriuo remdamasis priima neteisingus sprendimus. Visas gylis yra visos tikrovės išsėmimas, norimas … Skaityti toliau Pasaulio šventumo pajauta
Kūno klausimas yra svarbiausias gyvybės klausimas, nes jis yra sistema, kurioje sutelktos visos gyvybinės funkcijos; tačiau sątvarologijoje dominuoja ne biologinė interpretacija, o „psichologinė“, klausimą sprendžianti iš sumatoriaus perspektyvos. Šioje perspektyvoje išskiriame paviršinį ir gelminį požiūrį, vadinamą homunkulo ir pirmapradžio kūno perskyra. Sievos teorijoje kūnas yra daugianaris homunkulas, kuris yra tik tam tikras sumavimo proceso rezultatas, … Skaityti toliau Užribio teorijos
Pagrindinėse sąveikose su tikrove, gali atrodyti, C sumantų kompleksai neturi jokios reikšmės, tačiau magijoje, religijoje ir net filosofijoje šie psichikos modalumai vaidina ganėtinai didelį vaidmenį. Tai matome krikščionybėje, kur akivaizdi „žemų“ kūniškų geidulių ir aistrų sublimacija, vartojant tokius ryšio su dievu apibūdinimo terminus kaip ekstazė, palaima, kurie akivaizdžiai susiję su orgazminiais lytiniais pojūčiais, religijoje perkeltais … Skaityti toliau Egzistencinės ligos problema
Užbaigdami horizontalią sievos ašį, turime aptarti sumato, žymimo B-D (A, S, Z, U, K), teoriją filognozijos metodu. Pradėkime nuo junginio B-D, kuris yra sievos dalis, žyminti protą ir juslinį suvokimą. Tuo atveju, jeigu objektas, vadinamas sumatu, tik stebimas nenaudojant proto, funkcijos pozicijoje turime D, kuri rodo, kad sumatas matomas grynu, nemąstančiu suvokimu arba prie jo … Skaityti toliau REH-SI
Pateikę asmenybės teorijos sątvarologijoje pagrindus, galime pereiti prie pažinimo problemos, kuri filognozijoje viena iš svarbesnių. Kadangi ji yra „pažinimo meilė“, filognozijoje tikrovės aiškinimo teorijų kūrimas – svarbiausias klausimas. Tikrovę aiškinančios teorijos praėjo vystymosi etapus, kurių pagrindiniai yra šios knygos skyrių sudarymo principas. Pagal tai, koks pasiektas etapas, sątvaras atitinka tam tikro lygio kriterijus, kurie lemia … Skaityti toliau Tentyvo reikšmė
Filognozijos pradinė mokykla 