• Paviešintas 10 tomas

    Paviešintas 10 tomas

    Paviešintas skaitmeninis “Devynių vartų doktrinos“ failas, kurį nemokamai galima parsisiųsti puslapyje “Knygynas“. Tai antros ciklo dalies pirma knyga, kurioje pateiktas pirmos dalies paaiškinimas ir žinojimo lygis pakeltas į dar aukštesnį, pagal “Pradinės mokyklos“ programą. Šioje knygoje pateikiama pagrindinė filognozijos loginė struktūra, kuri reikalinga norint suprasti šios naujos disciplinos pagrindus. Jos…

    Continue reading →: Paviešintas 10 tomas
  • Friedrichas Nietzsche (1844 spalio 15 d. – 1900 rugpjūčio 25 d.)

    Siūlau dar vieną F. Nietzsche’ės kūrybos skaitymo sistemą, kuri panaši į ankstesnę, tačiau šiek tiek pertvarkyta, patobulinant jos logiką. F. Nietzsche’ės filosofija svarbi skaitant “Filognozijos pradmenų“ 10 tomą, kuriame ji parodoma iš dabarties perspektyvos, tai yra praėjus 122 metams po filosofo mirties. Šiuo metu gyvename civilizacijos projekto pertvarkoje Vakarų Europoje,…

    Continue reading →: Friedrichas Nietzsche (1844 spalio 15 d. – 1900 rugpjūčio 25 d.)
  • Teocenas, antropocenas ir technocenas

    Teocenas, antropocenas ir technocenas

    Šiuo mentu madinga kalbėti apie antropoceną geologinės eros prasme, kuris, tariama, išstūmė holoceną, egzistavusį iki planetos civilizacijos suklestėjimo 19-20-21 amžiuje. Aš pabandysiu šį klausimą pamąstyti iš kitos pusės, šiek tiek atsiplėšdamas nuo geologijos ir daugiau orientuodamasis į civilizaciją kaip į psichikos formą, lemiančią žmonijos psichovektorių ir jo poveikį planetai (ne…

    Continue reading →: Teocenas, antropocenas ir technocenas
  • Elitinė išmintis

    Elitinė išmintis

    Dėl žinomų priežasčių F. Nietzsche‘ės filosofija nebuvo išvystyta iki galo, tačiau mąstytojas paliko mums pakankamai informacijos, kad galėtume tai padaryti patys. Jo gyvenimas buvo gana trumpas, 56 metai, ir paskutinį dešimtmetį jis buvo nedarbingas. Nepaisant to, kad jam pritrūko laiko užbaigti visus savo suplanuotus darbus, mums išliko jo užrašai, iš…

    Continue reading →: Elitinė išmintis
  • Penktojo laipsnio magija

    Penktojo laipsnio magija

    Pirmas tikrovės įvaldymo būdas buvo magija, nuo kurio prasidėjo teorinė ir praktinė pažinimo odisėja žmonijos istorijoje, todėl dabartinę, mokslinę civilizacija galima kildinti iš jos. Tikrovėje mokslas atsiranda žmoguje kaip pastanga geriau suprasti jį supantį pasaulį tuo pačiu ir remiantis ankstesne vystymosi pakopa, ir nuo jos atsiribojant. Atsiribojimas gali  pasiekti tokį…

    Continue reading →: Penktojo laipsnio magija
  • Sątvaro teorija

    Sątvaro teorija

    Greičiausiai, žmogui aktualiausia filognozijos tema yra jo vidinio pasaulio analitinis paaiškinimas, parodantis kas jis yra realybėje, koks transcendentinis gyvybės principas, kas yra mirtis ir koks po mirties jo laukia likimas. Žinoma, galutinio atsakymo į šiuos klausimus filognozija neturi, tačiau kai kurios užuominos sątvarologijoje jau išryškėjo. Tad galima rinktis tikėti viena…

    Continue reading →: Sątvaro teorija
  • Šėtono bažnyčia

    Šėtono bažnyčia

    Filognozijos pagrindinis tikslas – surasti holoplastinio realybės modelio svarbiausius sandus, kurių pagrindu būtų galima dalinti ją į pagrindinius skyrius, reikalingus tyrimų orientavimui ir organizavimui. Suradęs tokį modelį, tikiuosi, kad ateityje jį galėsiu išvystyti iki tokio masto, kad jo dalių atidengimas realybėje pasieks beveik pilną gyvybės paslapties atskleidimą. Pradžia yra teisingos…

    Continue reading →: Šėtono bažnyčia
  • Filognozijos sistema

    Filognozijos sistema

    Terminas „filognozija“ iš pradžių gali pasirodyti netikslinga inovacija, nes jis sutampa su tokiais filosofijos skyriais kaip „epistemologija“ ar „gnoseologija“, filosofijoje susijusiais su supratimo, žinojimo ir pažinimo klausimais. Iš dalies tai tiesa, juolab kad žodis „gnoseologija“ irgi kaip savo sudėtinę dalį turi graikišką terminą „gnosis“. Tačiau tai ne visiška tiesa, nes…

    Continue reading →: Filognozijos sistema

Esu Pradinės filognozijos mokyklos kūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime