© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Paskutinis A. Šliogerio filosofijos skaitymo būdas pateikiamas apačioje. Pagal nurodytą schemą, skaityti galima dviem būdais, arba eiliškumais: Variantas A I. Fundamentalioji ontologija. II. Biografinė sintezė. III. Ontologija I. IV. Ontologija II. Variantas B I. Fundamentalioji ontologija. II. Ontologija I. III. Ontologija II. IV. Biografinė sintezė Išstudijavus Šliogerį, galima pereiti prie filognozijos, kurioje pateikiama kitokia perspektyva, … Skaityti toliau A. Šliogerio skaitymas (3)
Pagrindines sumatoriaus formas galima rikiuoti į seką pagal jų tikroviškumo laipsnį, nuo intensyviausios iki minimalios tikrovės. Mano manymu seka galėtų būti tokia: daiktoforma, psichoforma, logoforma, lingvoforma ir kodas. Šių sąmonės formų savybė ta, kad pirmosios yra fenomenologinės, rodančios paviršius, apribotos horizontu ir parodančios tik tiek tikrovės, kiek sugeba paimti sietuva; o antrosios yra metafizinės, galinčios … Skaityti toliau Metafizinės žinoklės
Šiame įraše parodysiu dar vieną A. Šliogerio kūrybos skaitymo metodą, kuriame išryškėja du pagrindiniai jo kūrybos etapai, kuriuos vadinu Tiesos ir Laisvės etapais. Jie sutampa su trečios ir ketvirtos respublikos laikotarpiais, kurie truko - pirmas 1990 - 2004 ir antras 2004 - 2019. I. Tiesos etapas (1985 - 2004) "Kas yra filosofija?" - vadovėlis "Transcendencijos … Skaityti toliau A. Šliogerio skaitymas (2)
Tai, ką rašau savo „Filognozijos pradmenų“ tomuose – neatsiejama nuo mano asmeninio gyvenimo, nes šiuo keliu einu pagal šviesos arkos statyboje sukurtą devynių vartų doktriną, kuri ne tik viešinamas tekstas, bet ir mano gyvenimas. Tekstai gimsta iš gyvenimo, o ne iš grynojo proto, todėl turiu pamėginti jį paaiškinti, kad nebūtų neaiškumų, kodėl knygas rašau būtent … Skaityti toliau Adepto ištikimybė
A. Šliogerio knyga „Alfa ir Omega“ įeina į centrinių jo veikalų grupę, kurioje jis išdėstė savo ontologines idėjas, skirtas iš esmė paaiškinti žmogų ir jį supantį pasaulį, naudojant filosofijos perspektyvą. Pačioje knygoje filosofas kelia tikėjimo ir žinojimo, kaip fundamentalių sąmonės būsenų, valdančių kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, klausimą. Tikėjimas daugiau susijęs su religine pasaulėžiūra, o žinojimas … Skaityti toliau Tiesos ontologija
Pagal apibrėžimą filognozija yra „pažinimo meilė“, kurios pagrindinis tikslas – paslėptos tikrovės atskleidimas, sąlygų jos įvaldymui sudarymas, todėl ji tiesiogiai susijusi su technika, teoriją turinčia paversti praktika. Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome tai buvo aiškinama kaip vis didesnis tiesos sąmonės išsivystymas, matuojant tai metafizinės skalės atidengtos dalies laipsnišku didėjimu ir žmogaus veiklos masto plėtimu, kuris yra … Skaityti toliau Prieš Mašiną
Šiame skyrelyje pakalbėsiu apie A. Šliogerio fundamentaliosios ontologijos koncepciją, kurią jis įkūnijo metafizinio žmogaus sampratoje, ant kurios pastatyta visa jo fenomenologinė gyvenimo / egzistencijos koncepcija. Filosofas remiasi graikiška tradicija, kurioje teigiamos dvi priešingos ontologinės būsenos, vadinamos būtimi ir nieku / niekiu. Šios būsenos sujungiamos intensyvumų skale, kurioje būtis gali judėti mažėjimo kryptimi iki visiško išnykimo, … Skaityti toliau Egzistencinė A. Šliogerio ontologija
Įprasta laikyti, kad filosofija yra būties mąstymas, kurio tikslas yra suprasti jos prigimtį, atsiveriančią sąmoningai egzistencijai. Ši filosofijos samprata atsirado Senovės Graikijoje, kurios viena iš formuluočių, įvardinant pagrindinę problemą, priskiriama garsiajam Parmenido klausimui, kodėl yra būtis, o ne niekas. Filosofijos pagrindinei disciplinai pavadinti naudojamas graikiškas šio teorinio mąstymo terminas „ontologija“. Tai fundamentali filosofijos disciplina, kurią … Skaityti toliau Būties vardai
Filognozijos pradinė mokykla 