• Adepto ištikimybė

    Adepto ištikimybė

    Tai, ką rašau savo „Filognozijos pradmenų“ tomuose – neatsiejama nuo mano asmeninio gyvenimo, nes šiuo keliu einu pagal šviesos arkos statyboje sukurtą devynių vartų doktriną, kuri ne tik viešinamas tekstas, bet ir mano gyvenimas. Tekstai gimsta iš gyvenimo, o ne iš grynojo proto, todėl turiu pamėginti jį paaiškinti, kad nebūtų…

    Continue reading →: Adepto ištikimybė
  • Tiesos ontologija

    Tiesos ontologija

    A. Šliogerio knyga „Alfa ir Omega“ įeina į centrinių jo veikalų grupę, kurioje jis išdėstė savo ontologines idėjas, skirtas iš esmė paaiškinti žmogų ir jį supantį pasaulį, naudojant filosofijos perspektyvą. Pačioje knygoje filosofas kelia tikėjimo ir žinojimo, kaip fundamentalių sąmonės būsenų, valdančių kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, klausimą. Tikėjimas daugiau susijęs…

    Continue reading →: Tiesos ontologija
  • Prieš Mašiną

    Prieš Mašiną

    Pagal apibrėžimą filognozija yra „pažinimo meilė“, kurios pagrindinis tikslas – paslėptos tikrovės atskleidimas, sąlygų jos įvaldymui sudarymas, todėl ji tiesiogiai susijusi su technika, teoriją turinčia paversti praktika. Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome tai buvo aiškinama kaip vis didesnis tiesos sąmonės išsivystymas, matuojant tai metafizinės skalės atidengtos dalies laipsnišku didėjimu ir žmogaus…

    Continue reading →: Prieš Mašiną
  • Egzistencinė A. Šliogerio ontologija

    Egzistencinė A. Šliogerio ontologija

    Šiame skyrelyje pakalbėsiu apie A. Šliogerio fundamentaliosios ontologijos koncepciją, kurią jis įkūnijo metafizinio žmogaus sampratoje, ant kurios pastatyta visa jo fenomenologinė gyvenimo / egzistencijos koncepcija. Filosofas remiasi graikiška tradicija, kurioje teigiamos dvi priešingos ontologinės būsenos, vadinamos būtimi ir nieku / niekiu. Šios būsenos sujungiamos intensyvumų skale, kurioje būtis gali judėti…

    Continue reading →: Egzistencinė A. Šliogerio ontologija
  • Būties vardai

    Būties vardai

    Įprasta laikyti, kad filosofija yra būties mąstymas, kurio tikslas yra suprasti jos prigimtį, atsiveriančią sąmoningai egzistencijai. Ši filosofijos samprata atsirado Senovės Graikijoje, kurios viena iš formuluočių, įvardinant pagrindinę problemą, priskiriama garsiajam Parmenido klausimui, kodėl yra būtis, o ne niekas. Filosofijos pagrindinei disciplinai pavadinti naudojamas graikiškas šio teorinio mąstymo terminas „ontologija“.…

    Continue reading →: Būties vardai
  • Paviešintas failas

    Paviešintas failas

    Meniu skiltyje “Knygynas“ paviešintas D. Mockus. Filognozijos pradmenys: juodoji liepsna, 9 tomas, 2022 failas, kurį galima skaityti puslapyje arba parsisiųsti nemokamai. Detalesnis aprašymas pateiktas Knygyne, taip pat galima pasižiūrėti archyvą pagrindiniame puslapyje. Terminas “juodoji liepsna“ žymi aukščiausią dvasinę būseną šiame gyvenime, kuri būdinga kūrėjams, filosofams, religijų steigėjams ir retkarčiais mokslininkams.…

    Continue reading →: Paviešintas failas
  • Dešimto tomo pradžia

    Dešimto tomo pradžia

    Kadangi “Juodoji liepsna“, 9 tomas, – jau užbaigta, visi tolesni įrašai bus įeinantys į kitą tomą, kuris pagal planą vadinasi “Devynių vartų doktrina“, 10 tomas. Pirmi tekstai turėtų pasirodyti artimiausiu laiku, savaitės eigoje. Pagrindinė šio tomo tema – asmeninė gyvenimo kelionė, jos etinių principų ar vartų sistema, naudojama gyvenant metafizinio…

    Continue reading →: Dešimto tomo pradžia
  • D. Mockaus skaitymo sistema

    D. Mockaus skaitymo sistema

    Ankstesniuose įrašuose apžvelgtose filosofų viso gyvenimo kūrybose matosi antimetafizinė nuostata. Tuo tarpu mano filosofija, kurią vadinu filognozija, sugrąžina metafizinę perspektyvą, kurios pagrindinis tikslas – sugrįžus šiapus, pamėginti pažvelgti anapus nauju žvilgsniu. Tai reiškia, kad remiantis ontologijos skirstymu į fenomenologinę ir metafizinę, filognozijos tikslas surasti metafizinės ontologijos principus, kurie paaiškintų, kas…

    Continue reading →: D. Mockaus skaitymo sistema

Esu Pradinės filognozijos mokyklos įkūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime