• Uroboras kaip naikinimo mašina

    Uroboras kaip naikinimo mašina

    Pagrindinę šio skyrelio mintį pradėsiu nuo fundamentalios sątvarologijos struktūros priminimo, kuri yra tokia: [mažoji sieva][inversija][eksversija][didžioji sieva] Ši struktūra, kurią galima vadinti „formule“, rodo koks sąveikos tarp vidinės ir išorinės realybės principas, kuri yra transcendentinės informacijos įtraukimas į protą, ir šios informacijos pavertimas dirbtiniu, techniniu įrankiu. Mažoji sieva yra atvira erdvė,…

    Continue reading →: Uroboras kaip naikinimo mašina
  • A. Šliogerio skaitymas (3)

    A. Šliogerio skaitymas (3)

    Paskutinis A. Šliogerio filosofijos skaitymo būdas pateikiamas apačioje. Pagal nurodytą schemą, skaityti galima dviem būdais, arba eiliškumais: Variantas A I. Fundamentalioji ontologija. II. Biografinė sintezė. III. Ontologija I. IV. Ontologija II. Variantas B I. Fundamentalioji ontologija. II. Ontologija I. III. Ontologija II. IV. Biografinė sintezė Išstudijavus Šliogerį, galima pereiti prie…

    Continue reading →: A. Šliogerio skaitymas (3)
  • Metafizinės žinoklės

    Metafizinės žinoklės

    Pagrindines sumatoriaus formas galima rikiuoti į seką pagal jų tikroviškumo laipsnį, nuo intensyviausios iki minimalios tikrovės. Mano manymu seka galėtų būti tokia: daiktoforma, psichoforma, logoforma, lingvoforma ir kodas. Šių sąmonės formų savybė ta, kad pirmosios yra fenomenologinės, rodančios paviršius, apribotos horizontu ir parodančios tik tiek tikrovės, kiek sugeba paimti sietuva;…

    Continue reading →: Metafizinės žinoklės
  • A. Šliogerio skaitymas (2)

    A. Šliogerio skaitymas (2)

    Šiame įraše parodysiu dar vieną A. Šliogerio kūrybos skaitymo metodą, kuriame išryškėja du pagrindiniai jo kūrybos etapai, kuriuos vadinu Tiesos ir Laisvės etapais. Jie sutampa su trečios ir ketvirtos respublikos laikotarpiais, kurie truko – pirmas 1990 – 2004 ir antras 2004 – 2019. I. Tiesos etapas (1985 – 2004) “Kas…

    Continue reading →: A. Šliogerio skaitymas (2)
  • Adepto ištikimybė

    Adepto ištikimybė

    Tai, ką rašau savo „Filognozijos pradmenų“ tomuose – neatsiejama nuo mano asmeninio gyvenimo, nes šiuo keliu einu pagal šviesos arkos statyboje sukurtą devynių vartų doktriną, kuri ne tik viešinamas tekstas, bet ir mano gyvenimas. Tekstai gimsta iš gyvenimo, o ne iš grynojo proto, todėl turiu pamėginti jį paaiškinti, kad nebūtų…

    Continue reading →: Adepto ištikimybė
  • Tiesos ontologija

    Tiesos ontologija

    A. Šliogerio knyga „Alfa ir Omega“ įeina į centrinių jo veikalų grupę, kurioje jis išdėstė savo ontologines idėjas, skirtas iš esmė paaiškinti žmogų ir jį supantį pasaulį, naudojant filosofijos perspektyvą. Pačioje knygoje filosofas kelia tikėjimo ir žinojimo, kaip fundamentalių sąmonės būsenų, valdančių kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, klausimą. Tikėjimas daugiau susijęs…

    Continue reading →: Tiesos ontologija
  • Prieš Mašiną

    Prieš Mašiną

    Pagal apibrėžimą filognozija yra „pažinimo meilė“, kurios pagrindinis tikslas – paslėptos tikrovės atskleidimas, sąlygų jos įvaldymui sudarymas, todėl ji tiesiogiai susijusi su technika, teoriją turinčia paversti praktika. Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome tai buvo aiškinama kaip vis didesnis tiesos sąmonės išsivystymas, matuojant tai metafizinės skalės atidengtos dalies laipsnišku didėjimu ir žmogaus…

    Continue reading →: Prieš Mašiną
  • Egzistencinė A. Šliogerio ontologija

    Egzistencinė A. Šliogerio ontologija

    Šiame skyrelyje pakalbėsiu apie A. Šliogerio fundamentaliosios ontologijos koncepciją, kurią jis įkūnijo metafizinio žmogaus sampratoje, ant kurios pastatyta visa jo fenomenologinė gyvenimo / egzistencijos koncepcija. Filosofas remiasi graikiška tradicija, kurioje teigiamos dvi priešingos ontologinės būsenos, vadinamos būtimi ir nieku / niekiu. Šios būsenos sujungiamos intensyvumų skale, kurioje būtis gali judėti…

    Continue reading →: Egzistencinė A. Šliogerio ontologija

Esu Pradinės filognozijos mokyklos kūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime