• Kosminė civilizacija

    Kosminė civilizacija

    Kadangi sątvaro psichinis pagrindas turi aiškiai išreikštą analitinę struktūrą, formuojantis kolektyvams ir jiems vystantis istorijoje išryškėja tam tikri dėsningumai, priklausantys nuo vidinių formų. Didele dalimi tos formos jau buvo aprašytos, ir šiame skyrelyje išryškinsiu kai kuriuos elementus, kurie pradinės mokyklos lygmenyje turi sudaryti pagrindines orientacijas. Tai vadinamasis civilizacijų sigilas, kuris…

    Continue reading →: Kosminė civilizacija
  • 2022/23 metų planai

    2022/23 metų planai

    Užbaigus “Filognozijos pradmenų“ “Pradinės mokyklos“ I dalį, į kurią įeina 9 tomų medžiaga, daroma pertrauka, kuri reikalinga pristatytos informacijos įsisavinimui, apibendrinimui ir įvedimui į savo gyvenimo praktiką. II “Pradinės mokyklos“ dalis, sudaryta iš kitų 9 tomų, bus pradėta tada kai tam susiklostys tinkamos sąlygos (nors jau turimi kelį 10 tomo…

    Continue reading →: 2022/23 metų planai
  • Aukštesnysis žmogus

    Aukštesnysis žmogus

    Gyvūno sąmonės išsivystymo lygis priklauso nuo to, kokio gylio jo sietuva, kiek jis sugeba semti tikrovės. Paprastai lygis nustatomas pagal išorinius požymius, sugebėjimus ir rezultatus, tačiau tai ne visuomet patikimas kriterijus, nes vidinis išsivystymas gali būti nesireiškiantis išorėje arba jeigu reiškiasi, tai labai sumažintu lygiu. Šią atveriančios ir atveriamos būties…

    Continue reading →: Aukštesnysis žmogus
  • F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija

    F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija

    Filosofijos istorijoje F. Nietzsche‘ė yra žinomas kaip autorius, turėjęs pretenzijų pakeisti Vakarų Europos civilizacijos psichovektorių, apvalant jį nuo krikščioniškos mitologijos ir teologijos, kuri, jo manymu, stabdo Europos iškilimą ir neleidžia jai tapti planetos šeimininke. Krikščionybės kertinis akmuo yra transcendentinio Dievo idėja, kurio garbinimu turi užsiimti žmogus, šiame garbinime matantis savo…

    Continue reading →: F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija
  • Uroboras kaip naikinimo mašina

    Uroboras kaip naikinimo mašina

    Pagrindinę šio skyrelio mintį pradėsiu nuo fundamentalios sątvarologijos struktūros priminimo, kuri yra tokia: [mažoji sieva][inversija][eksversija][didžioji sieva] Ši struktūra, kurią galima vadinti „formule“, rodo koks sąveikos tarp vidinės ir išorinės realybės principas, kuri yra transcendentinės informacijos įtraukimas į protą, ir šios informacijos pavertimas dirbtiniu, techniniu įrankiu. Mažoji sieva yra atvira erdvė,…

    Continue reading →: Uroboras kaip naikinimo mašina
  • A. Šliogerio skaitymas (3)

    A. Šliogerio skaitymas (3)

    Paskutinis A. Šliogerio filosofijos skaitymo būdas pateikiamas apačioje. Pagal nurodytą schemą, skaityti galima dviem būdais, arba eiliškumais: Variantas A I. Fundamentalioji ontologija. II. Biografinė sintezė. III. Ontologija I. IV. Ontologija II. Variantas B I. Fundamentalioji ontologija. II. Ontologija I. III. Ontologija II. IV. Biografinė sintezė Išstudijavus Šliogerį, galima pereiti prie…

    Continue reading →: A. Šliogerio skaitymas (3)
  • Metafizinės žinoklės

    Metafizinės žinoklės

    Pagrindines sumatoriaus formas galima rikiuoti į seką pagal jų tikroviškumo laipsnį, nuo intensyviausios iki minimalios tikrovės. Mano manymu seka galėtų būti tokia: daiktoforma, psichoforma, logoforma, lingvoforma ir kodas. Šių sąmonės formų savybė ta, kad pirmosios yra fenomenologinės, rodančios paviršius, apribotos horizontu ir parodančios tik tiek tikrovės, kiek sugeba paimti sietuva;…

    Continue reading →: Metafizinės žinoklės
  • A. Šliogerio skaitymas (2)

    A. Šliogerio skaitymas (2)

    Šiame įraše parodysiu dar vieną A. Šliogerio kūrybos skaitymo metodą, kuriame išryškėja du pagrindiniai jo kūrybos etapai, kuriuos vadinu Tiesos ir Laisvės etapais. Jie sutampa su trečios ir ketvirtos respublikos laikotarpiais, kurie truko – pirmas 1990 – 2004 ir antras 2004 – 2019. I. Tiesos etapas (1985 – 2004) “Kas…

    Continue reading →: A. Šliogerio skaitymas (2)

Esu Pradinės filognozijos mokyklos įkūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime