Ekrano sindromas

Ekrano sindromas

Praeitame skyrelyje aptariau fundamentaliąją A. Šliogerio sątvarologiją, kuri apibendrinama penkiais sindromais, rodančiais kelią bendrojoje sątvaro struktūroje. Tačiau savo pagrindinėje knygoje A. Šliogeris aptarė ne visus sindromus ir šalia klasikinių neįrašė pačio naujausio, būdingo dabartiniams laikams ir šiuolaikinei visuomenei, suformuotai technologijų ir transhumanizmo ideologijos. Tai hologramos, Holywood‘o, ekrano sindromas, išimantis sąmonę iš tikrovės ir patalpinantis šią … Skaityti toliau Ekrano sindromas →

A. Šliogerio sątvarologija

A. Šliogerio sątvarologija

Dabar trumpai aptarsime A. Šliogerio sątvarologijos modelį, išdėstytą knygoje „Niekis ir esmas“ (2005). Šis modelis yra filognozijos modelio pirmtakas, todėl norint geriau suprasti sievos teoriją, naudinga atlikti trumpą lyginamąją analizę. Tai padarysiu nesiplėsdamas, tik paaiškindamas su kokiais mano terminais asocijuojasi A. Šliogerio terminai. Mano modelio santrauka išdėstyta knygoje „Sievos teorija“ (2020), parašyta praėjus penkiolikai metų … Skaityti toliau A. Šliogerio sątvarologija →

Naujoji turtinė aristokratija

Naujoji turtinė aristokratija

Pagrindinis žmogaus sąlyčio su tikrove būdas yra tiesioginė patirtis, tačiau toks principas labiau tinkamas pradinėms studijavimo pakopoms. Su amžiumi žmogui pažengus ir praėjus pradinius mokymosi etapus, vertinamas jo drakono akies supratimo lygis pagal tai, kokie jo gebėjimai tikrame gyvenime. Kokia konkreti sritis renkamasi, priklauso nuo gyvenimo kelio scenarijaus, kuris kuriamas toks, koks geriausiai atitinka žmogaus … Skaityti toliau Naujoji turtinė aristokratija →

Pagrindinis istorijos sigilas

Pagrindinis istorijos sigilas

Naujausias civilizacijos psichovektorius, įveikęs kitas civilizacijas, yra mokslas, kuris šiuo metu neturi net tūkstančio metų istorijos. Mokslo išsivystymo pasekmė yra technologijos ir technika, kurios 20 šimtmetyje padarė tikrą proveržį ir galutinai įtvirtino mokslo viršenybę. Iš šio proceso 20 šimtmečio pabaigoje atsirado transhumanizmo ideologija, kurios esmė – technikos integravimas į visuomenę, ekonomiką, politiką, kultūrą ir net … Skaityti toliau Pagrindinis istorijos sigilas →

Trys transhumanizmo pavojai

Trys transhumanizmo pavojai

Savo idėjų iliustravimui šiame tome naudoju dvi filosofines sistemas: A. Šliogerio ir F. Nietzsches teorijas. Šie filosofai svarbūs tuo, kad turėjo išvystę aukšto lygio sątvarologijos metodus, kurie yra filognozijos sątvarologijos pirmtakai. Visais trimis atvejai, įskaitant ir mane, teorijos kyla iš autentiškos, pirmapradės patirties, kurią galima apmąstyti savarankiškai arba remiantis pavyzdžiais, žiūrint kaip tai darė kiti … Skaityti toliau Trys transhumanizmo pavojai →

Istorija kaip dioniziškoji begalybė

Istorija kaip dioniziškoji begalybė

F. Nietzsches filosofijai būdingas bruožas yra pirmenybės teikimas psichologinei, o ne epistemologinei sątvaro analizei, kurio manymu, psichologinė sieva eina pirmiau už pažįstančią, todėl metafizinės pažinimo formuluotės nulemtos psichologijos. Daugelyje savo veikalų jis užsiėmė psichologine metafizikos dekonstrukcija, kurios pagrindinis teiginys, kad klaidos, klystkeliai, iliuzijos, netiesa metafizikoje kyla dėl silpnos psichologinės kompozicijos, kuri perkeliama net į civilizacijos … Skaityti toliau Istorija kaip dioniziškoji begalybė →

Filosofo kelias

Filosofo kelias

Šiame skyrelyje panagrinėsiu A. Šliogerio, svarbiausio Lietuvos nepriklausomybės pradžios filosofo, filosofinę teoriją filognozijos metodu, norėdamas išryškinti pagrindinę jos struktūrą, kuri yra baltojo drakono struktūros pirmtakė. Remsiuosi vėlyvąja filosofo metafizika, kurios kertinės idėjos buvo pristatytos knygoje „Niekio vardai“ (1997). Susistemintos ir išplėstos jos buvo knygoje „Niekis ir esmas“ (2005), kuri yra A. Šliogerio magnum opus, vainikavęs … Skaityti toliau Filosofo kelias →

F. Nietzsches moralės teorija

F. Nietzsches moralės teorija

Į gyvybės procesą kiekvienoje teritorijoje galima žiūrėti iš dviejų perspektyvų, kurios yra genealoginė ir protinė. Genealoginėje perspektyvoje žmonės tarpusavyje organizuojasi genetiniu pagrindu, arba vadinamaisiais kraujo ryšiais, nuo žemiausio iki aukščiausio socialinio darinio. Tokių darinių yra šeši. Juos savo teorijoje žymėsiu raide A ir numeriu. A1 – tauta A2 – gentis A3 – klanas A4 – … Skaityti toliau F. Nietzsches moralės teorija →