© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Filognozijai pereinant į naują etapą, beliko pristatyti kelis paskutinius terminus, kurie nebuvo paaiškinti, bet susiję su pagrindinėmis žmogaus sampratos sąvokomis. Pirmi svarbūs terminai buvo sątvaras, psichovektorius, daugtūris, kurie buvo naudojami vidinės šviesos arkos erdvės aprašymui. Šalia šių terminų noriu pristatyti dar vieną savo naujadarą, kuris nėra skolinys ir turi lietuvišką skambesį, tačiau nėra tikrai lietuviškas. … Skaityti toliau Sieva
„Iniciato pradžiamokslyje“ pateikiau pagrindinių civilizacijos vystymosi etapų pavyzdžius, kuriais tobulėjo centrinė planetoje magijos sistema, su savo pagrindiniais prometėjiškais atsišakojimais. Magija žymima laipsniu pagal jos praktinio varianto eilės numerį, tai yra, 1M, 2M (pirmo laipsnio magija, antro laipsnio magija). Aukščiausio laipsnio magija šiuo metu yra 6M, kuri vadinama technologine magija. Šis žodis gali skambėti neįprastai, nes … Skaityti toliau Sigilų magija
Geriausias „Juodojo drakono“ užbaigimo būdas yra parodyti centrinę šio lygio filognozijos mintį, kurioje atskleidžiama juodosios liepsnos teorija. Ši dalis nėra gnostinė arba kitaip – nėra tikrovės pažinimo rezultatas, bet greičiau tarnauja trečiam kriterijui, kuris yra ne reprezentacinis, bet funkcinis. Todėl nesvarbu ar juodoji liepsna tiesa, ar ne, svarbu kokį vaidmenį ji atlieka šviesos arkoje. Ši … Skaityti toliau Tamsioji būtis
„Filognozijos pradmenų“ pirmo ciklo baigiamojoje stadijoje belieka susieti teoriją su naujausiomis tendencijomis šiuolaikinės filosofijos pasaulyje. Naujausia filosofijos atmaina, vadinama transhumanizmu, skiriasi nuo tradicinių mokyklų tuo, kad jos kalba apie industrinę ir informacinę visuomenę ir yra jos ideologinė išraiška. Tuo tarpu tranhumanizmas yra futuristinis mąstymas, kuris savo žvilgsnį nukreipia į planetos post-industrines ir post-informacines organizavimo formas. … Skaityti toliau Filognozija ir transhumanizmas
Tęsdamas lietuvių filosofų tyrinėjimų apžvalgą, šį kartą siūlau nihilizmo temą, kuria daugiausiai domisi R. Šerpitytė, parašiusi tokias monografijas kaip „Nihilizmas ir vakarų filosofija“ (2007 m.) ir „Tikrovės spektrai“ (2019 m.). Šios temos užuomazgų galima rasti jau filosofijos priešaušryje, kurioje ji perimama iš religinių ir mitologinių vaizdinių, tačiau kaip tiesioginis tyrimų ir apmąstymų objektas artikuliuota Nietzsches, … Skaityti toliau Nihilizmo įveikos pastanga
Lig šiol filognozijoje stengiausi remtis tik „sątvarologiniais“ autoriais, kurie tyrinėjo pamatines sąmonės struktūras, naudodami įvairius filosofinius metodus. Tie autoriai yra iš filosofijos istorijos arba senosios kartos filosofai. Tačiau atėjo laikas tyrinėjimus pakelti iki šiuolaikinio lygio, įtraukiant į diskusiją jaunosios kartos filosofus. Vienas tokių yra Kristupas Sabolius, tyrinėjantis vaizduotės reiškinį iš filosofo perspektyvos. Sabolius disertaciją šia … Skaityti toliau Filognozija K. Saboliaus metodu
Užbaigiant ketvirtą „Filognozijos pradmenų“ tomą, galima priminti kai kurias pagrindines mintis ir parodyti svarbiausią iš jų. Šis tomas ne technologinis ir ne techninis, nes jame nekalbama apie gelmės įforminimą gnostiniu implantu arba metodus, kurie tam naudojami. „Juodajame drakone“ kalbama apie sątvaro paviršių suformavimą, kuris atitinka pažangų pradinės epochos kontekste. Juodasis drakonas yra nenušvitusi sąmonė, tačiau … Skaityti toliau Juodosios liepsnos teorema
Kadangi filognozija yra gelmininkų teorinė sistema, hipostratika yra jos pagrindinė kryptis. Kaip veikia gelmininko metodas paaiškinta sątvarologijoje, naudojant gnostinio implanto struktūrą, iš kurio sukuriamas pavidalas daiktiškosios ir nedaiktiškosios transcendencijos struktūroms. Objektyviojoje kryptyje yra tiesioginė sensorinė koreliacija su priekinės sąmonės sumavimo sistema, kuri papildoma mentaline dzeta dalimi, gaminama iš protinio laksato. Tai, kas pasirodo priekinei sąmonei, … Skaityti toliau Įvadas į hipostratikos teoriją
Filognozijos pradinė mokykla 