Šiame skyrelyje atėjo laikas paaiškinti, ko reikia, kad būtų galima pradėti vykdyti gyvybės gelbėjimo planą, išsivysčius transhumanizmui ir civilizacijai pasukus radikaliu baltojo drakono keliu. Tai taip pat yra vienas iš filognozijos tikslų, ne vien nuosaikus pažinimo ir technologijų vystymas. Manau, kad Lietuvai nenaudinga dėtis prie transhumanizmo radikalų ir tapti naujausių mokslinių eksperimentų poligonu, kitaip sakant – planetos transhumanizmo avangardu. Jos orientyru turėtų būti gyvybė, gyvybės auginimas ir puoselėjimas, o ne jos išdarkymas, prisidengiant tobulinimo ir gerinimo ideologija. Ji turi jungtis prie judėjimų, kurie propaguoja ekologiją, gamtosaugą, į kurią įeina ir natūralaus žmogaus sampratos gynimas. Tuo politinį ir verslo elitą vargu ar sudominsi, nes vieniems rūpi tik BVP, o kitiems – beprotiškas pelno vaikymasis, peržengiant visas saiko ribas. Isterizuojamas darbas, gamyba, kūryba, kuriems pakurstyti iš, kitos pusės, reikalingas besaikis vartojimas. Dėl šios priežasties vartojimas iš poreikių tenkinimo ar pramogos pavirto į savotišką darbą: žmogus negali nevartoti, jam netgi draudžiama nevartoti, nes nesuvartojus produkcijos, ji keliauja į šiukšlyną, taip švaistant resursus, gaminant perteklių, nereikalinga šlamštą, kurio nėra kur dėti. Vien dėl rodiklių ir rezultatų. To pasekmė – nualinta bendruomenė, išeikvoti resursai, sunaikinta gamta ir gyvybė žemėje.

Tai iš dalies yra baltojo drakono civilizacijos pasekmė, nes jos dėka atsirado galia gaminti begalinius kiekius produkcijos, bet kita vertus, čia atsakinga ir politinė santvarka, kuri nesugeba suorganizuoti darbo ir gamybos proceso planetos masteliu. O tai nesugebama todėl, kad nėra efektyvios valdžios, atsiskyrusi civilizacija dėmesį nukreipusi į išorę, o ne į vidų, dėl to viduje klesti betvarkė ir suirutė, kitaip sakant – anarchija. Norint suprasti kaip tai veikia ir kaip viskas atrodo iš viršaus, reikia prisiminti penkių taškų rombo sigilą, vadinamą civilizacijos sigilu, ir suvokti, kur žiūri ir ko siekia visi iš penkių taškų.

I. Atsiskyrusios civilizacijos pagrindinė formulė yra didžiosios sievos įtraukimas į mažąją sievą ir mažosios sievos projekcija į didžiąją, anapus žmogaus sąmonės. Nuo to, kokiu procentu išsivysčiusi ši struktūra priklauso, koks pažangos lygis metafizinėje skalėje, tai yra kiek atidengta transcendencija ir kiek ji technologizuota. Galutinis tikslas – maksimalus atskleidimas ir maksimalus technologizavimas.

MS – [ds – SS1 – ms] – DS

MS – [ds – SS2 – ms] – DS

MS – mažoji sieva,

DS – didžioji sieva,

SS1 – stiprioji sintezė,

SS2 – silpnoji sintezė.

Silpnoji sintezė yra tik kultūrinė, naudojanti kalbą, vaizdą, garsą, medžiagą, kurios gali išreikšti paviršių pasaulį, juslinės patirties sluoksnį, o gali bandyti formuluoti gelmės koncepcijas, tačiau dar nesugebant jos įvaldyti, technologizuoti. Stiprioji sintezė pradedama naudoti atsiradus mokslui, kur kalba pakeičiama matematika ir logika, gelmė išreiškiama formulėmis, kurios rodo kokios gelminės geometrijos ir simetrijos, kokios sąveikos ir jėgos, kaip jomis pasinaudojant gauti naudingų funkcijų. Kaip jau sakiau, planetos avangardo pagrindinis tikslas – pilnas tikrovės atskleidimas, kuris vykdomas pažangiuose mokslo projektuose, kaip smegenų projektas, genomo projektas, didžiojo dalelių greitintuvo projektas, dirbtinis intelektas, kvantinis superkompiuteris, psichotronika ir pan. Visa tai tarnauja vieninteliam tikslui, žmoniją paversti kosmine civilizacija, išsiveržti į tolimąjį kosmosą ir užkariauti žvaigždes.

II. Istorinis / politinis šios civilizacijos dėmuo yra šiapusinė žmonijos santvarka, į kurią žiūrima globaliniu žvilgsniu, iš „vienos pasaulio vyriausybės“ ir „naujos pasaulio tvarkos“ perspektyvos. Ši problema suprantama kaip vienpolio ir daugiapolio pasaulio problema, kur JAV ir ES nori būti vienpoliai, o Rusija, Kinija, Indija, Brazilija ir t.t. nori būti daugiapoliai. Tai natūralu, nes jeigu pasaulis vienpolis, tai tą polių užima esantys pirmoje vietoje, tai yra JAV / ES, o daugiapolis reiškia, kad į šį klubą lygiomis sąlygomis priimami Rusija, Kinija ir Indija ir kitos valstybės. Kaip atrodo santvarka, galima pasižiūrėti schemoje:

Matome planetos vaizdą, kuriame pažymėtos D2 ir D3 zonos, tai yra baltojo drakono civilizacija paaiškinta prieš tai ir politinė planetos santvarka, kurioje valstybės sugrupuotos į sąjungas, blokus, organizacijas tam, kad būtų galima koordinuoti valdymą planetiniu masteliu. Matome, kad pagrindiniai konkurentai yra G7 ir BRICS ekonominės sąjungos, kurios bando savo įtaką planetoje didinti naudojant ekonominio bendradarbiavimo svertus. Vienintelis planetinio masto karinis aljansas yra NATO, o kitos valstybės savo interesų gynimu užsiima ne kolektyviai, bet individualiai. Lietuva savo elito lygyje priklauso Vakarų blokui, per dalyvavimą ES ir NATO. Jungtinėse tautose dėl savo per mažos galios ir galimybių yra tik bendrosios narės statuse. Šiuo metu yra nedidelė karo tarp JAV ir Rusijos galimybė, kuri gali kilti dėl Rusijos imperinių pretenzijų Europoje. Ką geriausia daryti Lietuvai šiame konflikte, divergencijoje tarp Vakarų ir Rytų – akivaizdu, nes visos imperijos siekia to paties globalinio tikslo, kuris yra maksimalus transhumanistinis civilizacijos išvystymas, pažeidžiant gyvybinio substrato saugumo reikalavimus ir etikos normas. Tad nė vienoje kryptyje nėra anti-transhumanizmo, kurio reikia ieškoti ne elite, bet apatiniame ešelone. Tuo tarpu parodytoje santvarkoje vyrauja istorizmo ideologija ir propaguojamas pagrindinis globalizacijos procesas, kuriose nyksta tautos, kultūros, valstybės, suverenitetas: ekonominiu, politiniu, kultūriniu ir kariniu būdu.

III. Metafizinė atsiskyrusios civilizacijos dimensija apima visas planetos religijas, tikėjimus ir bažnyčias, kurių aspiracijos peržengia šį pasaulį, nori iškopti į transcendentinę realybę ir amžinybę. Centrinė idėja yra nematomas Dievo pasaulis, kuris valdo visą tikrovę, o ši paklūsta jo valiai mums nesuvokiamu būdu. Šios žinios nešėjai senovėje buvo religinių judėjimų pradininkai, steigę religines civilizacijas, kurias sujungus su politine valia, buvo globalizuojamos, nešamos į kitus kraštus tam, kad žmones apšviestų arba paprasčiausiai pavergtų. Pagrindinės yra krikščionių bažnyčios, budizmas, hinduizmas, islamas, šintoizmas ir t.t. Šios civilizacijos formos pagrindinė doktrina kuriama teologijos, teologinės kosmologijos, kosmologijos, kurioje mito forma aiškinama visumos sandara ir kokia žmogaus vieta joje. Keliamas klausimas, ar žmogus turi nemirtingą sielą, ar yra gyvenimas po mirties, ir užsiimama savo pagrindine veikla: garbinimu, kulto ritualų atlikimu, švenčių šventimu ir kitomis religingumo formomis. Rytų bloke religingumas reiškiasi pravoslavų krikščionybe, budizmu, daoizmu ir hinduizmu. Pavyzdžiui, Lietuvoje vyrauja Romos katalikų bažnyčia ir pagonybė, kuri palanki priešinimuisi transhumanizmo pertekliniam įvedinėjimui į gyvenimą, ekologijai, gamtosaugai.

IV. Ir apatinis civilizacijos sigilo kampas yra gyvybės kampas, kuris žymi tautų gyvybinį substratą, pagrindą, ant kurio stovi visos organizacijos ir visi projektai. Tai ta žmonijos dalis, kuri turi mažiau išsivysčiusį ir išlavintą protą, nedalyvaujanti nei istorijos, nei religijos, nei mokslo projektuose, gyvenimą kurianti iš genealoginės perspektyvos, savo giminėse. Jų tikslas – apsaugoti savo genetines linijas, giminių plėtra ir augimą, saugoti jaunosios kartos sąmonę ir supratimą, kad suvilioti pažadais ir melu neišklystų į civilizacijos šunkelius, neprarastų gyvenimų ir gyvybių. Šiame gyvenime, kuris antiglobalistinis ir antielitinis, pririštas prie vietovės, prie bendruomenės, geriausia doktrina yra filosofija, tačiau ne aptarnaujanti politiką ar istoriją, teologiją ar mokslą, tačiau tikra filosofija, kuri grįžta prie žmogaus, tikrovės ir gyvybės šaknų ir skirta apsaugoti ją nuo, semantinių durnynų, kuriuos atneša politiniai, religiniai ir avangardiniai transhumanizmai, pažeidžiantys saiką, natūralią tvarką ir pakertantys šaknis, iš kurių išauga gyvybės medis. Manau, kad lietuvių tautos gyvybingumas slypi šioje vietoje, ir jeigu sugebės surasti prieglobstį filosofinėje išmintyje, nesivaikančioje fantastinių galimybių, kurios domina tik avangardą ir, atsisakiusi begalybės haliucinacijos, saugo tai, kas artima ir tikra.

V. Penktas taškas yra visų divergencijų konvergencija centre: istorija vs religija; globalizmas vs vietoviškumas. Ši visuotinė konvergencija subalansuoja ateizmą su religija, siekia tarp jų pusiausvyros, pagarbos ir fanatizmo atsisakymo, nes gyvenimas neužsibaigia šiuo pasauliu, ir kitas pasaulis taip pat turi savo reikšmę. Globalizmas balansuojamas su lokalizmu dėl to, kad globalizmas įmanomas tik dėka transhumanistinių technologijų, o vietovė šiapus yra saiko ir gyvybės sritis, kuri yra svarbiausia priešinantis pertekliniam transhumanizmui. Tai įmanoma pasiekti filosofijos atgimimu ir filognozija, susiaurintu filosofijos variantu, kuri yra šio penkto taško sukūrimo pagrindinė priemonė, įrodanti, kad gyvybė turi būti ginama ir pakelia šią koncepciją pagrindiniame sigile į centro vietą. Pagrindiniai šios nuostatos principai – saikingas technologijų vartojimas, natūralumas, sugrįžimas arčiau gamtos ir natūralus žmogus, nuo tikrovės neatitrūkusi kultūra, tiesiogine patirtimi pagrįstas mąstymas, sugrįžimas prie žmogaus metafizinių pradų ir šaknų. Tik taip sutvirtintus žmonijos tautinius pamatus galima suvaldyti neregėtą elito atotrūkį nuo realių gyvybės planetoje galimybių, sukuriant vertikalią baltojo drakono civilizacijos ir tautų konvergenciją. Filognozijos tikslas šioje vietoje – aiškinti baltojo drakono civilizacijos principus ir kurti tautos išlikimo strategiją beprotiniuose planetos elito projektuose, vienas kurių yra masinis implantavimas, žmonių internetas ir psichotroninė vergovė. Atskleidimo tikslas, žmogaus laisvės išsaugojimas ir žmonijos transhumanizavimo pasekmių sušvelninimas.

• juodoji liepsna