© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: Angelų diena
Platoną galima laikyti pirmu filosofu Vakarų civilizacijoje, kuris iškėlė ir apmąstė sątvarologijos idėjos pradinį variantą, kuris tapo visų vėlesnių sątvarologijų istorijoje pagrindu. Norint suprasti, kaip šią idėją suprato didieji graikai, geriausia pradėti nuo Platono dialogų. Imant pačias ištakas, galima laikyti, kad Platono filosofija yra pirma filognozijos sątvarologijos idėjos forma, o Platoną – pirmu teorijos autoriumi, … Skaityti toliau Platono saulė
Šiame skyrelyje pakalbėsiu apie filognozijos dalį, apie kurią informacijos pateikta nedaug, nes tai ezoterinė filognozijos doktrina, skirta tik inicijuotiems. Pats jos turinys nebus atskleistas, tačiau tam, kad žmonės orientuotųsi, pateiksiu globalinį vaizdą, kuriame bus aiškiai parodyta, kur jame yra slaptosios filognozijos dalies vieta. Tai, ką iki šiol rašiau, buvo egzoterika, arba informacija skirta viešinimui; tuo … Skaityti toliau Slapta filognozijos dalis
Kadangi krikščionybė yra vienas iš kertinių Vakarų civilizacijos akmenų, norėdami turėti pilną orientaciją, turime suprasti krikščionių doktrinos esmę, rekonstruojamą pagal išlikusius tekstus, Bažnyčių istoriją, filosofines įžvalgas ir žmogaus tikrovės supratimą. Filognozijoje tai svarbu kaip vienas iš svarbesnių atvejų istorijoje, kai žmogaus tikrovė buvo aiškinama tokiu plačiu, visaapimančiu ir kosmologiniu žvilgsniu, parodant jo vietą ir likimą … Skaityti toliau Krikščionybės klystkeliai
(A chapter from my book "The Day of Angels", translated by Google Translate.) The sigil of history at this stage is the main tool for modeling reality, first described in the volume of The Eye of the Dragon, but it is not exhausted and is suitable for further work. As you may recall, it consists … Skaityti toliau Elements of the historical process
Istorijos sigilas šiame etape yra pagrindinis tikrovės modeliavimo įrankis, pirmą kartą aprašytas „Drakono akies“ tome, tačiau neišsemtas ir tinkamas tolesniam darbui. Kaip prisimenate, jis sudarytas iš dviejų horizontaliai sukabintų U raidžių, kur sankirtos centre yra gyvybės, gyvenimo segmentas ir iš centro einančios dvi priešingos kryptys: į transcendenciją ir istoriją. Transcendencijos ir metafizikos klausimai jau buvo … Skaityti toliau Istorinio proceso dėmenys
Savo paprastose minties formose, kuriose apmąstomas žmogus, tikrovė ir jo likimas, filosofija turi gyvenimo išminties pavidalą, kurioje sprendžiami moralės, gyvenimo prasmės, kūrybos, tikėjimo klausimai. Tačiau kai filosofija iš išminties, supratimo būsenos pereina prie pažinimo klausimo, ji suartėja su filognozija, kurioje atsitolinama nuo psichologinės ir egzistencinės filosofijos formos, tampa griežta, logiška, metodiška, įprastas žmogaus būsenas daranti … Skaityti toliau Metafizinė santvarka
Filognozijoje išskiriami du mąstytojo tipai: paviršininkai, kurie savo protą grindžia sumavimo paviršiaus formomis, ir jų kuriamos teorijos neperžengia šios ribos; ir gelmininkai, kurie paviršiumi nesitenkina, nes nori pažvelgti giliau, anapus. Įprastiniais filosofijoje terminais juos galima pavadinti fenomenologais ir metafizikais. Atitinkamai yra dvi ontologijos, arba būties mokslai: paviršinė, fenomenologinė ontologija, kuri tyrinėja pasirodančią būtį ir gelminė, … Skaityti toliau Gyvybės metafizika
Kai kurioms filognozijos idėjoms iliustruoti tinka ne tik filosofijos, bet ir literatūros kūriniai, kuriuose taikliai iliustruojama istorinė ir egzistencinė problematika. Šiam tikslui lietuvių literatūroje, manau, tinkamiausia yra J. Ivanauskaitės kūryba, kuri yra viena ryškiausių per pirmus dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Rašytojos kūryba įdomi dar ir tuo, kad ji pateikia moterišką perspektyvą į tikrovę, skirtingai negu … Skaityti toliau Meilė J. Ivanauskaitės egzistencijos filosofijoje
Filognozijos pradinė mokykla 