-
Continue reading →: Satanizmas Vakarų civilizacijojeIstorijos sigilas rodo, kad žiūrint iš centrinės dalies, sątvaras turi metafizinę ir antimetafizinę orientaciją. Žiūrint iš kraštinių padėčių, yra pirmo ir antro fundamento antitezė, kur pirmą fundamentą atstovauja dievo religija, teosofija, o antrą – žmogaus religija, arba antroposofija. Taip visas Vakarų civilizacijos modelis skyla į kryptį, kuri orientuota į dievą…
-
Continue reading →: Ekrano sindromasPraeitame skyrelyje aptariau fundamentaliąją A. Šliogerio sątvarologiją, kuri apibendrinama penkiais sindromais, rodančiais kelią bendrojoje sątvaro struktūroje. Tačiau savo pagrindinėje knygoje A. Šliogeris aptarė ne visus sindromus ir šalia klasikinių neįrašė pačio naujausio, būdingo dabartiniams laikams ir šiuolaikinei visuomenei, suformuotai technologijų ir transhumanizmo ideologijos. Tai hologramos, Holywood‘o, ekrano sindromas, išimantis sąmonę…
-
Continue reading →: A. Šliogerio sątvarologijaDabar trumpai aptarsime A. Šliogerio sątvarologijos modelį, išdėstytą knygoje „Niekis ir esmas“ (2005). Šis modelis yra filognozijos modelio pirmtakas, todėl norint geriau suprasti sievos teoriją, naudinga atlikti trumpą lyginamąją analizę. Tai padarysiu nesiplėsdamas, tik paaiškindamas su kokiais mano terminais asocijuojasi A. Šliogerio terminai. Mano modelio santrauka išdėstyta knygoje „Sievos teorija“…
-
Continue reading →: Naujoji turtinė aristokratijaPagrindinis žmogaus sąlyčio su tikrove būdas yra tiesioginė patirtis, tačiau toks principas labiau tinkamas pradinėms studijavimo pakopoms. Su amžiumi žmogui pažengus ir praėjus pradinius mokymosi etapus, vertinamas jo drakono akies supratimo lygis pagal tai, kokie jo gebėjimai tikrame gyvenime. Kokia konkreti sritis renkamasi, priklauso nuo gyvenimo kelio scenarijaus, kuris kuriamas…
-
Continue reading →: Pagrindinis istorijos sigilasNaujausias civilizacijos psichovektorius, įveikęs kitas civilizacijas, yra mokslas, kuris šiuo metu neturi net tūkstančio metų istorijos. Mokslo išsivystymo pasekmė yra technologijos ir technika, kurios 20 šimtmetyje padarė tikrą proveržį ir galutinai įtvirtino mokslo viršenybę. Iš šio proceso 20 šimtmečio pabaigoje atsirado transhumanizmo ideologija, kurios esmė – technikos integravimas į visuomenę,…
-
Continue reading →: Trys transhumanizmo pavojaiSavo idėjų iliustravimui šiame tome naudoju dvi filosofines sistemas: A. Šliogerio ir F. Nietzsches teorijas. Šie filosofai svarbūs tuo, kad turėjo išvystę aukšto lygio sątvarologijos metodus, kurie yra filognozijos sątvarologijos pirmtakai. Visais trimis atvejai, įskaitant ir mane, teorijos kyla iš autentiškos, pirmapradės patirties, kurią galima apmąstyti savarankiškai arba remiantis pavyzdžiais,…
-
Continue reading →: Istorija kaip dioniziškoji begalybėF. Nietzsches filosofijai būdingas bruožas yra pirmenybės teikimas psichologinei, o ne epistemologinei sątvaro analizei, kurio manymu, psichologinė sieva eina pirmiau už pažįstančią, todėl metafizinės pažinimo formuluotės nulemtos psichologijos. Daugelyje savo veikalų jis užsiėmė psichologine metafizikos dekonstrukcija, kurios pagrindinis teiginys, kad klaidos, klystkeliai, iliuzijos, netiesa metafizikoje kyla dėl silpnos psichologinės kompozicijos,…
-
Continue reading →: Filosofo keliasŠiame skyrelyje panagrinėsiu A. Šliogerio, svarbiausio Lietuvos nepriklausomybės pradžios filosofo, filosofinę teoriją filognozijos metodu, norėdamas išryškinti pagrindinę jos struktūrą, kuri yra baltojo drakono struktūros pirmtakė. Remsiuosi vėlyvąja filosofo metafizika, kurios kertinės idėjos buvo pristatytos knygoje „Niekio vardai“ (1997). Susistemintos ir išplėstos jos buvo knygoje „Niekis ir esmas“ (2005), kuri yra…






