-
Continue reading →: Kaip atrasti savo kelią?Šiuos metus užbaigsiu savo šalutiniu projektu, kuris yra trečio “Filognozijos pradmenų“ tomo dalies perleidimas kaip atskiros knygos, kuri vadinasis “Kaip atrasti savo kelią?“, D. Mockus, 2020 m. Ši knyga bus pradinės mokyklos įvadu, kuris yra pirmas iš trijų mano turimų knygučių: D. Mockus. Mintiregos metodai. 2019 D. Mockus. Sievos teorija.…
-
Continue reading →: Išlaisvinanti tiesaŠiame skyrelyje pamėginsiu atsakyti į klausimą, koks principas gyvybiniam procesui yra palankesnis – laisvė ar vergovė. Tam pasinaudosiu jau pasiektu sątvarologijos teorijos lygiu, nes šis klausimas daugiau paviršininkų negu gelmininkų problema. Mano teorija teigia, kad laisvė yra natūrali kiekvieno žmogaus būklė, kitaip vadinama egzistencijos pagrindu. Iš prigimties visi esame laisvi,…
-
Continue reading →: Liberalizmas ir filognozija
Šį kartą ilgo straipsnio nerašysiu, tik pateikiu savo liberalizmo apibrėžimą, kuris įkomponuojamas į filognozijos projektą. Filognoziją laikau liberalia teorija, todėl reikia apibrėžti jos kertinius principus ir palyginti su oponuojančia ideologija, kuri yra konservatizmas. Prisimenant skirstymą į genetikų ir gnostikų stovyklas, liberalizmas daugiau atitiktų gnostikų stovyklą, nes jis daugiau protinis ir…
-
Continue reading →: Begalinis žmogusGyvybės teoriją galima nagrinėti naudojant gnostinę arba genetinę perspektyvą, išryškinant norimą gyvybinio proceso dėmenį bendruomenėje. „Gyvybės magijoje“ pasitelkiamos abi perspektyvos, stengiantis išlaikyti tarp jų dermę ir pusiausvyrą. Gyvybė be proto yra laukinė gyvybė, gyvenanti primityvų gyvenimą, neturinti galimybių iškopti į aukštą kultūrinį ir techninį lygį. Gyvybė be prasitęsimo, neturi ateities…
-
Continue reading →: Kas yra “kolchidas“?Šiame skyrelyje panagrinėsime, koks transhumanizmo ideologijos poveikis gyvybės sampratai dabartiniame ir ateinančiame šimtmetyje. Vyksta procesas, kurį galima vadinti gyvybės demistifikavimu ir pragmatizavimu, prilyginant ją techniniam objektui, kuris eksploatuojamas dėl naudos. Tai atsitinka netinkamai įforminus savo galvoje didžiosios sievos dalį pagrindinėje formulėje, kurioje dėmenys suprantami kaip invazijos priemonė, paruošianti daiktų ir…
-
Continue reading →: Tikrovės mokslasBendras tikrovės vaizdas filognozijoje apibrėžiamas kaip mažosios ir didžiosios sievos dvistata, tarp kurių įsiterpusi jungiamoji grandis, vadinama sietynu. Sietynas kol kas nėra mūsų tyrimo tema, nes jis paslėptas gelmėje ir sudaro pirmapradį kūną, nerodomą sumavimo procese. Mažoji sieva pristatyta „Juodajame drakone“, kur ji pateikta kaip „burės“ formos koordinačių sistema, jungianti…
-
Continue reading →: Archontas: civilizacijos struktūrinis modelis
5 tome, kuris vadinamas “Gyvybės magija“, naudojama gyvybės sampratos archontinė struktūra, kurioje matomos visos sątvaro sievų formulavimo galimybės. Sievos formulė renkamasi geriausia, labiausiai tinkama gyvybės stiprėjimo keliui. Rinktis atgyvenusius arba nepusiausvyrus modelius – nepatartina, ir reikia prisiminti tai, ką paaiškinau “Juodajame drakone“: arkos statyboje reikia suvokti ir išpildyti du komponentus:…
-
Continue reading →: Filognozijos pradmenys: šūdo kapoklė
Kaip jau ne kartą esu rašęs, Filognozijos pradmenų projektą sudaro 115 tomų, kurie visi niekada nebus parašyti, nebent projektas būtų po mano mirties perimtas ir pratęstas. Tačiau tai turi būti patvirtinta, ir klastotės nebus priimamos. Šiuo metu yra tokie tomai, kai kurie iš kurių parašyti, kiti tik žinomi ir rengiami,…






