Naujausios filognozijos idėjos: Naujo pažinimo metodo formavimasis
Filognozija atstovauja inovatyviam žinių organizavimo metodui, kuris pretenduoja tapti nauja civilizacijos vystymosi forma, pakeičiančia tradicinius filosofijos ir mokslo metodus. Pagal naujausius šaltinius, filognozija formuojasi kaip žmogaus-centristinis pažinimo būdas, kuris siekia integruoti subjektyvią ir objektyvią tikrovę per unikalius konceptualius principus. Šis metodas pasiūlo fundamentalų epistemologinį poslinkį nuo išminties meilės (filosofijos) link pažinimo meilės, kartu pristatydamas naujas kategorijas, tokias kaip psichoformos, daiktoformos ir sietuvos saikas. Filognozijos plėtojimas vyksta per „Pradmenų“ sistemos sukūrimą ir naujų tiesos formų apibrėžimą, siekiant suformuoti visapusišką alternatyvą esamiems pažinimo metodams.
Filognozijos kaip naujo civilizacijos etapo konceptualizacija
Viena iš fundamentaliausių filognozijos idėjų yra jos pozicionavimas kaip atskirų civilizacijos formos, pralenkiančios ankstesnius žmonijos vystymosi etapus. Pagal filognozijos teoriją, civilizacijos vystymasis praėjo penkis pagrindinius etapus: magiją, mitologiją, religiją, filosofiją ir mokslą1. Filognozija pozicionuojama kaip šeštasis etapas, kuris turėtų tapti nauja civilizacijos forma, „kuri naudojama planetos valdovų, o išvardintos formos, tik šios pagrindinės atsišakojimai, prometėjizmas“1. Šis požiūris rodo radikalų civilizacijos pažinimo metodų permąstymą, kur filognozija ne tik papildo esamas sistemas, bet siekia jas pakeisti fundamentalesne paradigma.
Filognozijos kaip civilizacijos formos koncepcija grindžiama idėja, kad egzistuojantys pažinimo metodai yra nepakankmai išgryninti ir integruoti. Teorijos kūrėjas teigia, kad „laikui bėgant turi išsigryninti vien filognozinė prieiga, kurioje nėra tikėjimo arba eskperimento, vien žmogaus“1. Šis teiginys atskleidžia filognozijos siekį sukurti autonomišką pažinimo metodą, kuris nebūtų priklausomas nei nuo religinio tikėjimo, nei nuo empirinio eksperimentavimo. Tokia pozicija formuoja unikalų epistemologinį pagrindą, kuris stengiasi išvengti tradicinių pažinimo šaltinių apribojimų.
Kultūros ir techninės plėtotės integravimas
Filognozijos sistemoje kultūrinė ir techninė plėtotė suprantama kaip vieninga visuma, pagrįsta žmogaus kūrybingumu. Šis metodas „paaiškinantis kaip atsiranda išvystytas pasaulis, paprastai vadinamas planetine civilizacija“2. Filognozija siekia integruoti visus civilizacijos aspektus į vieningą teorinį rėmą, kuris būtų pagrįstas žmogaus informacinėmis sintezėmis. Tokia integracija reiškia, kad technologijų, meno, mokslo ir kitų kultūros sričių plėtojimas suprantamas kaip vieno pažinimo proceso dalys, o ne atskiri domėnai.
Šis holistinis požiūris skiriasi nuo tradicinio mokslo metodų, kurie „savo siauroje srityje siekia susisteminti visą empirinę ir faktinę informaciją ir paversti ją žinojimu“2. Filognozija „tai daro kitaip negu mokslas – neskaidant, neišimant iš žmogaus „rėmų“, vadinamų sątvaru, arba „ola““2. Šis metodas atstovauja anti-redukcionistinį požiūrį, kuris siekia išlaikyti pažinimo proceso vientisumą ir žmogaus-centristinę orientaciją.
Žmogaus-centristinis pažinimo modelis
Fundamentaliai svarbi filognozijos idėja yra žmogaus centralumo principas visame pažinimo procese. Pagal šią teoriją, „naujo žinių organizavimo metodo, vadinamo filognozija, pirma forma vadinama Pradine mokykla, kurios teorinę medžiagą sudaro aštuoniolika „Filognozijos pradmenų“ tomų. Šio žinių organizavimo centru yra žmogus, iš kurio perspektyvos aiškinamos visos filognozijos struktūros“2. Šis principas reiškia radikalų epistemologinį poslinkį, kur ne objektyvi tikrovė, bet žmogaus sąmonė ir patirtis tampa pažinimo pradmenimis.
Žmogaus-centristinis modelis reiškia, kad „kiekvienas žmogus yra civilizacijos autentiško buvimo vieta“2. Šis teiginys formuoja unikalų civilizacijos supratimą, kur „ne aš esu civilizacijoje, bet civilizacija yra manyje“2. Tokia perspektyva radikaliai keičia tradicinius santykius tarp individo ir visuomenės, padarydama kiekvieną žmogų civilizacijos kūrėju ir nešėju. Šis požiūris atskleidžia filognozijos siekį formuoti personalų pažinimo metodą, kuris pripažįsta kiekvieno individo unikalų indėlį į bendrą žinių sistemą.
Sątvaras ir informacinės sintezės
Filognozijos teorijoje sątvaras arba „ola“ yra fundamentalus konceptas, aprašantis žmogaus sąmonės struktūrą. Šis konceptas nusako „žmogaus rėmus“, kuriuose vyksta „išorinių ir vidinių substancijų informacinės sintezės“2. Sątvaras veikia kaip filognozinis pažinimo aparatas, kuris formuoja žmogaus santykį su tikrove ir leidžia jam organizuoti patiriamą informaciją į koherentišką žinių sistemą. Šis konceptas rodo filognozijos siekį sukurti detalų žmogaus sąmonės veikimo modelį, kuris būtų pagrįstas informacijos apdorojimo principais.
Informacinės sintezės procesas sątvare yra dinamiškas ir nuolatinis, formuojantis „pagrindinį informacinį vektorių, kuriame atsiranda santykis tarp vidinio žmogaus ir išorinės tikrovės“2. Šis vektorius veikia kaip orientyras, nukreipiantis žmogaus pažinimo procesą ir formuojantis jo pasaulėžiūrą. Tokia dinamiška informacijos sintezė reiškia, kad filognozijos sistema nėra statinė, bet nuolat adaptuojasi prie naujos patirties ir informacijos.
Psichoformos ir daiktoformos dialektika
Viena iš naujausių ir fundamentaliausių filognozijos idėjų yra psichoformos ir daiktoformos konceptų vystymas. Šie terminai aprašo dviejų pagrindinių realybės aspektų dialektinį santykį. Filognozija „yra būdas paaiškinti viską, įstatant tai į psichoformos ir daiktoformos apgaubiantį sietuvos saiką, kuris yra vienintelis atveriančios būties principas“2. Šis teorinis rėmas siekia integruoti subjektyvius ir objektyvius tikrovės aspektus į vieningą pažinimo sistemą.
Psichoforma ir daiktoforma atstovauja fundamentalią dualybę, kuri egzistuoja visose būties manifestacijose. Psichoforma susijusi su sąmonės, subjektyvumo ir vidinės patirties aspektais, tuo tarpu daiktoforma atstovauja materialią, objektyvią ir išorinę tikrovės dimensiją. Šių dviejų formų tarpusavio sąveika „sietuvos saike“ formuoja dinaminę realybės struktūrą, kuri yra prieinamas filognoziniam pažinimui. Šis dialektinis modelis leidžia filognozinei teorijai išvengti redukcijos į grynai materialistinį ar idealistinį požiūrį.
Sietuvos saikas kaip vienijantis principas
Sietuvos saikas yra unikalus filognozijos konceptas, aprašantis psichoformos ir daiktoformos integracijos mechanizmą. Šis „vienintelis atveriančios būties principas“2 veikia kaip mediatorius tarp subjektyvių ir objektyvių tikrovės aspektų, leisdamas jiems sąveikauti produktyviu būdu. Sietuvos saikas nėra statinė struktūra, bet dinaminis procesas, kuris nuolat formuoja ir performuoja realybės vienybę. Šis konceptas atskleidžia filognozijos siekį sukurti holistinį tikrovės supratimą, kuris apimtų visus jos aspektus.
Sietuvos saiko veikimas leidžia „civilizacijai tuo, kuo ji yra atsiveria žmogui ir yra tiek šios atverties variantų, kiek planetoje yra žmonių“2. Šis teiginys rodo, kad realybės atverties procesas yra individualus ir unikalus kiekvienam žmogui, bet kartu grindžiamas bendru sietuvos saiko principu. Tokia perspektyva formuoja pluralistinį tikrovės supratimą, kur skirtingi individai gali patirti ir suprasti realybę skirtingai, bet šie skirtumai yra grindžiami fundamentalia struktūrine vienybe.
Metafiziniai ir antimetafiziniai paradigminiai modeliai
Filognozijos teorija pristato dviejų paradigminių modelių sistemą, kuri atstovauja skirtingus tikrovės interpretavimo būdus. „Ši civilizacija interpretuojama dviem paradigminiais būdais, kurių vienas yra metafizinis, o kitas – antimetafizinis“2. Šis dualus požiūris leidžia filognozijos teorijai išvengti dogmatinio požiūrio į tikrovės prigimtį ir priimti metodologinį pliuralizmą. Metafizinis modelis siekia atskleisti giluminę tikrovės struktūrą ir jos fundamentalius principus, tuo tarpu antimetafizinis modelis orientuojasi į fenomenologinę patirtį ir jos aprašymą.
Metafizinis paradigminis modelis filognozijoje siejasi su būties principų ir fundamentalių realybės struktūrų tyrimu. Šis požiūris siekia atskleisti „anapusinio pasaulio fundamento“2 prigimtį ir jos ryšį su žmogiška patirtimi. Metafizinis modelis pripažįsta transcendentinių principų egzistavimą ir jų poveikį žmogaus sąmonei bei civilizacijos plėtotei. Tokia perspektyva leidžia filognozijos teorijai integruoti dvasinius ir transcendentinius aspektus į vieningą pažinimo sistemą.
Antimetafizinis empirinis fokusas
Antimetafizinis paradigminis modelis orientuojasi į neposredžią žmogaus patirtį ir jos fenomenologinį aprašymą. Šis požiūris vengia spekuliatyvių teiginių apie transcendentinę tikrovę ir koncentruojasi į tai, kas yra tiesiogiai prieinamas žmogaus sąmonei. Antimetafizinis modelis pripažįsta, kad „žmogus visada yra daugiau negu civilizacija, o civilizacija – mažiau negu žmogus“2. Šis teiginys atskleidžia žmogaus pirmenybę prieš bet kokias abstrakčias sistemas ar struktūras.
Antimetafizinis požiūris filognozijoje akcentuoja immanentinę žmogaus patirtį ir jos reikšmę pažinimo procesui. Šis modelis pripažįsta, kad bet kokie teiginiai apie tikrovę turi būti grindžiami tiesiogine žmogaus patirtimi ir jos analize. Tokia perspektyva formuoja pragmatinį pažinimo metodą, kuris vertina teorijas pagal jų naudingumą žmogaus gyvenimui ir civilizacijos plėtotei, o ne pagal jų abstraktų teorinį teisingumą.
Epistemologinis poslinkis nuo išminties link pažinimo
Fundamentalus filognozijos teorinis indėlis yra epistemologinis poslinkis nuo filosofijos „išminties meilės“ link „pažinimo meilės“. Šis poslinkis atskleidžiamas per terminijos analizę: „noriu filognoziją pakelti iki filosofijos lygmens, turėdamas tikslą perkelti svorio centrą nuo „išminties“ prie „pažinimo““4. Šis teorinis žingsnis reiškia fundamentalų pažinimo metodų permąstymą, kur praktinė išmintis pakeičiama teorinio pažinimo prioritetu. Toks poslinkis formuoja naują epistemologinę orientaciją, kuri akcentuoja žinių gavimo procesus, o ne jų praktinio pritaikymo aspektus.
Epistemologinis poslinkis grindžiamas „sievos formule“, kuri „subjektyviojoje dalyje turi tokią struktūrą: MS – Teorija – Technika – D / X“4. Šioje struktūroje teorija ir technika (praktika) yra aiškiai atskirti, kur „filosofinis mąstymas yra teorija, turinti parodyti objektyvios ir subjektyvios realybės esmes, o išmintis yra praktinis teorinių žinių pritaikymas“4. Filognozija akcentuoja teorinę dalį, siekdama sukurti grynai pažintinį metodą, kuris nebūtų subordinuotas praktiniams aplikaciniams tikslams.
Teorijos ir praktikos santykio transformacija
Filognozijos teorijoje teorijos ir praktikos santykis yra radikaliai perstruktūruojamas palyginti su tradicine filosofija. Kol filosofija kaip „išminties meilė“ „daugiau susijusi su gyvenimo technika, mokančia kaip harmoningai, darniai ir laimingai“4 gyventi, filognozija orientuojasi į pažinimo proceso autonomiškumą. Šis skirtumas reiškia metodologinę revoliuciją, kur teorinis pažinimas tampa savarankišku tikslu, o ne priemone praktiniams gyvenimo uždaviniams spręsti.
Toks teorijos autonomijos principas formuoja unikalų epistemologinį požiūrį, kuris pripažįsta pažinimo vertę savaime. Filognozija siekia sukurti „grynai filognozinę prieigą“1, kuri nebūtų priklausoma nei nuo praktinių interesų, nei nuo išorinių autoritetų. Šis požiūris atskleidžia filognozijos pretenzijas į epistemologinį objektyvumą ir teorinio pažinimo universalumą, kuris galėtų tapti nauju civilizacijos pažinimo standartu.
Pradmenų sistemos ir chronologinis vystymasis
Filognozijos teorinė plėtotė vyksta per systematinį „Pradmenų“ projekto realizavimą, kuris prasidėjo 2019 metų pradžioje ir jau apima aštuoniolika tomų12. Šis projektas atstovauja unikalų žinių sistematizavimo metodą, kuris skiriasi nuo tradicinės akademinės rašybos. „Visos „Filognozijos pradmenų“ knygos sudarytos iš tinklaraščio skyrių, sugrupuojant juos pagal priklausymą kokiai nors knygos temai“1. Šis metodas atskleidžia organišką teorijos vystymosi procesą, kuris nebūna uždarytas iš anksto nustatytose struktūrose.
Chronologinis filognozijos vystymas rodo jos eksperimentinį pobūdį ir adaptyvumą. „Temos nėra pristatomos nuosekliai, nes tai ne sisteminiai veiklai, greičiau mano idėjų sąvadas, kurias dėstau taip, kaip mintys ateina į galvą“1. Šis organiškas vystymosi metodas kontrastuoja su tradicine akademine praktika, kuri reikalauja sisteminės ir loginės tematikos plėtotės. Filognozijos metodas pripažįsta mąstymo proceso spontaniškumą ir kūrybiškumą kaip teisėtus teorijos formavimo principus.
Eklektiškas ideologinis pagrindas
Filognozijos formacinė stadija pasižymi ideologinio eklektizmo principu, kuris sąmoningai integruoja įvairias mąstymo tradicijas. „Kol kas idėjos ganėtinai eklektiškos, nes jose susipina filosofijos, mokslo ir religijos principai, įeinantys į realybės sampratas formuluojamas iš įvairių perspektyvų“1. Šis eklektizmas nėra teorinė silpnybė, bet sąmoninga metodologinė strategija, kuri siekia integruoti įvairių žinių formų privalumus į vieningą sistemą.
Eklektiškas požiūris leidžia filognozijos teorijai išvengti paradigminio uždaro ir priimti metodologinį pliuralizmą. Šis principas reiškia, kad filognozija nesiekia atmesti ankstesnių žinių formų, bet integruoti jų vertingiausius aspektus į naują sintezę. Tokia pozicija formuoja progresyvų žinių vystymosi modelį, kuris pripažįsta kumuliatyvinį žmogijos pažinimo pobūdį ir siekia jo tolesnio tobulinimo.
Išvados
Filognozijos naujausios idėjos atstovauja radikalų epistemologinį projektą, kuris siekia transformuoti tradicinius žinių organizavimo metodus. Pagrindinis filognozijos teorinis indėlis yra žmogaus-centristinio pažinimo modelio sukūrimas, kuris integruoja subjektyvius ir objektyvius tikrovės aspektus per psichoformos ir daiktoformos dialektiką. Šis metodas formuoja unikalų civilizacijos supratimą, kur kiekvienas individas tampa autentišku civilizacijos kūrėju ir nešėju.
Filognozijos epistemologinis poslinkis nuo išminties link pažinimo atskleidžia teorinio žinojimo autonomijos principą, kuris siekia sukurti grynai pažintinį metodą. Dviejų paradigminių modelių – metafizinio ir antimetafizinio – sistema leidžia filognozijos teorijai išvengti dogmatinio požiūrio ir priimti metodologinį pliuralizmą. Organiškas teorijos vystymasis per Pradmenų sistemos realizavimą rodo filognozijos adaptyvumą ir eksperimentinį pobūdį.
Perspektyvos ateities plėtotei rodo filognozijos potencialą tapti nauja civilizacijos pažinimo forma, kuri galėtų papildyti ar net pakeisti tradicinius mokslo ir filosofijos metodus. Teorijos vystymas link „vien filognozinės prieigos“ gali formuoti fundamentalų epistemologinį pranašumą, kuris atskleis naujas realybės pažinimo galimybes. Sietuvos saiko koncepto tolesnis vystymas ir psichoformos-daiktoformos dialektikos teorinio pagrindo stiprinimas gali formuoti tvirtą epistemologinį pagrindą naujiems žinių organizavimo metodams.
- https://filognozija.com/category/filognozija/
- https://filognozija.com/2025/04/01/nauja-tiesos-forma/
- https://lt.wikipedia.org/wiki/Filosofija
- https://filognozija.com/2022/10/28/filognozijos-sistema/
- https://filognozija.com/2024/12/11/filognozija-2024-2025-2026/
- https://filognozija.com/about-2/
- https://filognozija.com/wp-content/uploads/2020/10/d.-mockus.-sievos-teorija.-2020_skaitmenine.pdf
- https://filognozija.com/2022/02/16/d-mockaus-satvarologija/
- https://filognozija.com/2025/03/26/specialioji-filognozija/
- https://filognozija.com/2025/05/29/kas-yra-filognozija-3/
- https://filognozija.com/2025/05/01/di-perplexity-deep-research-ivertinimas/
- https://filognozija.com/tag/filognozija/
- https://elektronines.com/darius-mockus-filognozijos-pradmenys-8-angelu-diena/
- https://filognozija.com/2025/06/04/kosmine-civilizacija-2/
- https://filognozija.com/2025/05/25/pasaulio-tvarka/
- https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5571.0
- https://www.scribd.com/document/721212023/Filognozijos-pradmenys-Dievo-ba%C5%BEny%C4%8Dia-by-Darius-Mockus
- https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6026.0
- https://www.scribd.com/document/507040638/D-Mockus-Sievos-Teorija-2020-skaitmenine
- https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5780.0
- https://www.mokslobaze.lt/filosofines-idejos.html
- https://www.scribd.com/document/621283821/d-mockus-juodasis-drakonas-4-tomas-2020
- https://filognozija.com/2021/02/18/triju-tikroves-sauliu-koncepcija/
- https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5636.0
- https://www.scribd.com/document/652204150/D-Mockus-Senoji-Dinastija-11-Tomas-2023
- https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5447.0
- https://philarchive.org/rec/MOCTPI
- https://www.scribd.com/document/652202393/D-Mockus-Filognozijos-Pradmenys-Drakono-Akis-7-Tomas-2021-elektronin%C4%97
- https://visostemos.lt/idomybes/naujieji-metai-2025-ivykiai-tradicijos-ir-idejos-naujai-pradziai/
- https://cris.mruni.eu/cris/bitstreams/7a59e6ed-96aa-4d2c-97b5-b3547876f33a/download
- https://www.goodreads.com/book/show/55922423-sievos-teorija
Filognozijos pradinė mokykla 
Panaudota priemonė “Perplexity“ deep research.
PatinkaPatinka